J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“
J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“ (skulptorius Kęstutis Balčiūnas) – Marijampolės širdis, miestiečių susibūrimo vieta, slepianti praeities istoriją. Vienintelis toks Lietuvoje paminklas, atspindinti lietuvių tautos laisvės siekius ir kovą dėl kalbos išlikimo. Šis paminklas beveik 20 metrų aukščio, 300 tonų sveriantis monumentas iš rausvojo granito ir nerūdijančio plieno.
Vieta: 54.650840632669144, 23.034503457672745
Paminklinis suolelis Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai
Kitaip dar vadinamas „Lakštingalos suoleliu“. 2012 m. rugsėjo 8 d. po pasaulinio garso operos solistės Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos koncerto gimtajame mieste buvo atidengtas jos vardo suolelis (skulpt. Kęstutis Lanauskas). Solistė dainavo garsiausių pasaulio teatrų scenose Niujorke, Milane, Miunchene ir kitur, diriguojant garsiausiems pasaulio dirigentams. Violeta Urmanavičiūtė-Urmana yra apdovanota Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija. Dainininkei suteiktas Marijampolės garbės piliečio vardas.
Vieta: 54.558064361041644, 23.34921154232726
Paminklinis akmuo V. Kernagio dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“
Paminklinis akmuo V. Kernagio nemariajai dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“. Nemarus kūrėjas, amžinai gyva ir jo daina.
Vieta: Poezijos parkas, 54.55838546979171, 23.346309796290782
Paminklas Vytautui Didžiajam
2003 m. marijampoliečiai Vytautų klubo nariai iškėlė idėją, kad parke būtų pastatytas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam, ir pradėjo rinkti lėšas sumanymui įgyvendinti. 2010 m. gegužės 22 d. idėja virto realybe – rekonstruotame parke atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Iš granito iškaltą 9 metrų aukščio monumentą sudaro postamentas ir ant žirgo šuoliuojančio Vytauto Didžiojo figūra.
Vieta: Vytauto Didžiojo parkas, 54.553300440852034, 23.345842288363727
Paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui
Gimnazijos kieme stovi paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui, būtent vienu iš jo slapyvardžių ir pavadinta gimnazija. Paminklas atidengtas 1992 metais, jo autorius – žinomas Lietuvos skulptorius, mūsų kraštietis Petras Aleksandravičius.
Vieta: 54.56057354989672, 23.3499060344002
Paminklas Kristijonui Donelaičiui
„Sveiks svieteli margs…“ – su praeiviais sveikinasi lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis.
Paminklas prie evangelikų liuteronų bažnyčios atidengtas 2013-11-22. Taip pažymėti 300–ąsias literatūros klasiko metines kilo Marijampolės K. Donelaičio draugijai (vadovė Vida Mickuvienė). Sumanymą įgyvendino skulptorius Zigmas Buterlevičius ir architektas Gintautas Vieversys. Paminklas pastatytas už aukotojų lėšas, o jo papėdėje įmūryta kapsulė su geradarių pavardėmis ir parašais.
Kristijonas Donelaitis – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Minint 300–ąsias poeto gimimo metines UNESCO šį jubiliejų įtraukė į 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų sąrašą, o poema „Metai“ pripažinta Europos literatūros paveldo šedevru.
Vieta: Kauno g. 9, Marijampolė
Paminklas Tauro apygardos partizanams
2003-11-21 minint Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus dešimtmetį, Vytauto Didžiojo parke atidengtas paminklas Tauro apygardos partizanams, rėmėjams ir ryšininkams žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Paminklo statybą inicijavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės skyrius (LPKTS MS). Autoriai – Alfonsas Ambraziūnas ir Arūnas Lukoševičius. Paminklo idėjai išreikšti skulptorius pasirinko stilizuotą pasvirusio Vyčio kryžiaus formą, kuri lyg metamas šešėlis atsikartoja paminklo pagrinde. Įspūdį sustiprina juodas granitas ir detalės: nulūžęs kardas, simbolinė žuvusio ar nukankinto partizano figūra. Paminklas pastatytas šalia V. Bagdono namo (buvusios NKGB būstinės), kurio rūsiuose kalėjo, buvo kankinami, žudomi ir čia pat parke laidojami pasipriešinimo kovų dalyviai.
Tauro apygarda buvo: „Viena pirmųjų partizanų apygardų Lietuvoje, įkurta 1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės apskrityje, Skardupių bažnytkaimyje. Apygardos įkūrimo iniciatorius – Skardupių parapijos klebonas Antanas Ylius. Šios apygardos partizanai veikė Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Lazdijų, Alytaus, o taip pat okupuotoje Seinų apskrityse. Pradžioje Tauro apygardą sudarė 4 rinktinės (vėliau jų liko 3): Vytauto, Geležinio Vilko ir Žalgirio. Apygarda leido laikraštį „Laisvės žvalgas“, viena pirmųjų įvedė kariškas uniformas, sukūrė apygardos partizanų statutą, himną ir priesaiką, turėjo savo teismą“, organizavo partizanų mokymo kursus.
Vieta: Marijampolės Vytauto Didžiojo Parkas
Paminklas LDK kunigaikščiui Vyteniui
Skulptorius Gabrielius Stanulis paminklą kunigaikščiui Vyteniui kariniame miestelyje buvo sukūręs 1938-aisiais. Jis testovėjo dvejus metus. 1940-aisiais, prasidėjus sovietų okupacijai, batalione įsikūrė sovietų desantininkų divizija, paminklas buvo nugriautas ir suniokotas.
Istoriniu ir kultūriniu paveldu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione imta rūpintis po 1993-iųjų, kai iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Paminklą toje pačioje vietoje – tvenkinio saloje 2009 metų kovo mėnesį atkūrė skulptorius Julius Narušis.
Vieta: 54.5406349634663, 23.342438626981767
Paminklas Vincui Mykolaičiui-Putinui
Aikštėje, priešais Marijampolės Petro Kriaučiūno viešąją biblioteką, 1993-01-06 atidengtas paminklas lietuvių literatūros klasikui Vincui Mykolaičiui-Putinui. Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas: „metale įamžino rašytojo dvasios pasaulį bei kūrybos palikimą“. Projektą parengė architektas Valentinas Medelis.
Vincas Mykolaitis-Putinas – Lietuvos poetas ir prozininkas, literatūros istorikas, filosofas, vertėjas. 1909 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“. 1933 metais pasirodęs romanas sulaukė milžiniško populiarumo.
„Altorių šešėly“ – pirmasis kūrinys lietuvių literatūroje, kuriame taip išsmiai parodomas XX a. pradž. kunigų gyvenimas ir atskleidžiami jauno kunigo išgyvenimai. Kūrinio sėkmę nulėmė ir faktas, kad autorius pats būdamas kunigu atkartojo savo herojaus likimą: 1935 metais pasitraukė iš kunigų luomo ir vedė. Atidengiant paminklą kunigas-poetas Juozas Barkauskas sakė: „Tai mūsų literatūros Prometėjas. Įkūrė savo dvasios ugnį ir ją paliko, bet kartu paliko ir lietuviškos dvasios tvirtumą – tylus, ramus, bet atlaikantis visas audras…
Vieta: Vytauto g. 20, Marijampolė