Šv. Baltramiejaus diena minima kaip gandrų išskridimo diena. Po rugpjūčio 24-os retai kur pamatysi lizde tupintį gandrą, nebent kai kur pievose jie dar būriuojasi, prieš išskrisdami į šiltuosius kraštus. Baigiasi vasara: dienos trumpėja, šešėliai ilgėja, naktys tampa vėsesnės.
Per Baltramiejų lietuviai nuo seno išlydėdavo išskrendančius gandrus. Pagal papročius, išskrendant gandrams, šeimininkės savo šeimyną paskutinį kartą pavaišindavo pavakariais.
Rambyno regioniniame parke prie lankytojų centro rugpjūčio 24 d. 13 val. organizuojamas renginys „Paskutiniai Gandro pavakariai”. Renginio svečiams bus surengta pažintinė kelionė po Bitėnų apylinkes ir naujai įrengtą pažintinį taką „Rojaus kelias“. Tradiciškai bus aplankyta Bitėnuose jau daug metų įsikūrusi baltųjų gandrų kolonija.
Lietuvoje baltieji gandrai – labai dažna rūšis ir jų populiacija yra tikrai didelė, priskaičiuojama apie 20 tūkstančių perinčių porų (2016 m. duomenys). Įprastai maitinasi netoli nuo perėjimo vietos. Kai maisto ieško abu tėvai, stengiasi, kad lizdas būtų matomas, tačiau retkarčiais maisto ieško ir už 3–5 km nuo lizdo. Gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvis, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius. Kartais ryja peles, žiurkes, įvairius roplius. Varlės sudaro tik nežymią lesalo dalį.
Baltieji gandrai link šiltųjų kraštų lekia rytiniu keliu – pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie keletui dienų apsistoja ir poilsiauja. Po to jų kelias – per Turkiją iki Sinajus pusiasalio, kur paukščiai dar sykį apsistoja ilsėtis. Afrikoje gandrai keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ežerus. Kai kurie čia jau lieka žiemoti, kiti skrenda dar toliau ir pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka 2 – 3 mėnesius, paukščiai įveikia mažiausiai 8 – 10 tūkstančių kilometrų.
Artimiausiomis šiltomis dienomis palydėsime Lietuvos laukuose dar besimaitinančius gandrus ir lauksime jų sugrįžtant kitą pavasarį.