Rambyno regioninis parkas įkurtas 1992 metais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo rugsėjo 24 dienos nutarimu Nr. I-2913„Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. Parkas įkurtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
LR Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ nustatyta, kad pagrindinis Rambyno regioninio parko direkcijos tikslas yra užtikrinti Rambyno regioniniame parke esančių Nemuno žemupio kraštovaizdžio su senvaginiais ežerais-Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva-Ragainės vingio kilpoje, Vilkyškių moreninio kalvagūbrio su eroziniu palikuoniu-Rambyno kalnu, vertingų Rambyno miško ir Nemuno pievų biocenozių, regioninio parko kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo vertybių , iš jų – Mažosios Lietuvos paveldo vertybių, apsaugą. Rambyno regioninio parko direkcija – tai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, įsteigta 2001 metų sausio 01 dieną.
Parko plotas – 4811 ha. Parko teritorija pagal gamtos ir kultūros paveldo apsaugos formas ir panaudojimo galimybę suskirstyta į zonas: konservacinės apsaugos prioriteto – tai 8 draustiniai (4023 ha, 83,6 % ), rekreacinę (155 ha, 3,2 %) , apsauginę (345 ha, 7,2% ) , ūkinę (288 ha, 6,0 %) bendro parko ploto. Teritorija išraizgyta gana tankiu kelių tinklu, 100 ha tenka apie 5,4 km kelių.
Parko teritorijoje esančiuose 8 draustiniuose saugomos didžiausios parko vertybės – Nemuno slėnio kraštovaizdis; užliejamos pievos su tik joms būdingomis augalų bendrijomis; Rambyno kalnas su vertingais medynais; gamtos ir kultūros vienovę išsaugoję Bitėnų ir Bardėnų kaimai; išraiškinga Vilkyškių kalvagūbrio ketera; regiono miškams būdinga medynų įvairovė; Šereitlaukio dvaro aplinka; Vilkyškių miestelio senoji dalis.
Parko teritorijoje yra 8 kaimai (Bitėnai, Bardėnai, Šereiklaukis, Opstainys, Raudondvaris, Pempynė, Vilkyškiai, dalis Lumpėnų ), kuriuose gyvena apie 1340 žmonių, 247 ha vandens telkinių (5,1 % parko ploto ). 13 km, t. y. nuo Nemuno ir Jūros upių santakos iki Rambyno alkakalnio, parko riba tęsiasi didžiausia Lietuvos upe – Nemunu ir Lietuvos valstybės siena su Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi. Nemuno slėnyje išsibarstę 33 senvaginiai ežerai, didžiausi – Merguva (44,8 ha ) ir Bitežeris (13,8 ha ).
Pažintinis takas po Rambyno kraštovaizdžio draustinį
Kelionę po Rambyno kraštovaizdžio draustinį galite pradėti Bitėnuose nuo Rambyno kalno įsikūrusio Lankytojų centro (šiuo metu dėl COVID-19 lankytojai nepriimami) (1). Čia (pasibaigus karantinui) galėsite susipažinti su išskirtinėmis Rambyno apylinkių gamtos ir kultūros vertybėmis. Po to einate Bitėnų kaimo link. Pakeliui užsukite į Bitėnų – Užbičių kapines (2), dar vadinamas Mažosios Lietuvos panteonu, kur palaidotas Vydūnas, Martynas Jankus ir kiti Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai. Toliau išėję iš Rambyno miško galite stabtelėti apižiūrėti šiam etnografiniam regionui būdingų sodybų (3), aplankyti Martyno Jankaus muziejų, prie jo esantį „Paveikslų sodą“ (4) ir už Bitės upelio knygos „Rojaus kelias“ motyvais naujai įrengtą taką. Perėję jį, pasukite kairėn, o netrukus ir dešinėn. Bitėnų kaimo centre pamatysite pušynėlyje įsikūrusią baltųjų gandrų koloniją (5), žemynines kopas. „Gamtos taku“ patraukite atgal Rambyno kalno link, prieš tai sustodami keliose apžvalgos vietose pasigrožėti Ragainės vingiu (6) ir panorama į Ragainės miestą (8). Nukeliavę apie 3 km, stabtelėkite atsipūsti „Gamtos take“ esančioje atokvėpio vietoje (7). Pasiekę Rambyno kalną (9) galite pasigėrėti į Tilžės miestą atsiveriančia panorama. Dar neatrastais knygnešių takais pro „Bardėnų“ pasienio užkardą (10) pasieksite „Senąjį Rambyną“ (11). Čia, buvusioje Bardėnų mokykloje, šiuo metu įsikūrę svečių namai. Trumpai atgavę jėgas galite pasigrožėti malūno pastatu. Kelionę galite užbaigti praeidami pro senąsias Bardėnų kaimo kapines (12) ir Joninių taku per Rambyno mišką sugrįžti atgal Lankytojų centrą (buvusią Gustavo Volbergo restorano sodybą), iš kur kelionę ir pradėjote.
Šereiklaukio miško takas
Keliaudami Šereiklaukio miško taku galite pasigrožėti gamtiniu kraštovaizdžiu, pajausti didelio miško paslaptingumą, pastebėti gamtos įdomybes.
Kelionę geltonąja trasa pradėkite eidami šimtamečių medžių alėja. Ji veda į Šereiklaukio dvaro kapines ir Koplyčkalnį. Tai viena iš aukščiausių Vilkyškių gūbrio kalvų. Pakeliui pamatysite ąžuolyną, nedideles pelkutes. Eidami vis kilsite aukštyn, o pasiekę Koplyčkalnį būsite nuėję 1,5 km ir pakilę 74 metrus virš jūros lygio. Pasukę miško keliuku į kairę, išeisite į miško pievą. Dešinėje matysite raudonlapių ąžuolų alėją. Istorinių duomenų, kur ji vedė, nėra išlikę. Toliau takas nuves prie apžvalgos bokšto. Tik bežiūrėdami į Šereiklaukio dvarą, tolumoje pilkuojančius Nemuno vingius, suprasite, kaip aukštai esate. Skaidrią dieną iš šios vietos galite tolumoje išvysti Nemuno ir Šešupės santaką. Pievos keliuku besileisdami žemyn dar ne kartą galėsite grožėtis gamtiniu miško-pievos kraštovaizdžiu. Nuo Koplyčkalnio nuėję 1,5 km pasieksite Jūsų kelionės pradžią.
Manantys, kad reikėtų dar pasigrožėti supančia gamta, turintys jėgų, gali tęsti kelionę žaliąja trasa. Pasižvalgius nuo bokšto, toliau siūlome pasukti taku į mišką. Čia pamatysite, koks gražus ir įvairus gali jis būti. Kiek paėję pasieksite pelkutę, per kurią pereisite liepteliu. Toliau takas veda į aukščiausią Vilkyškių gūbrio vietą – Abšriūtų kalną, kuris iškilęs virš jūros lygio 75,5 metro. Čia auga šimtametis ąžuolynas. Nusileidę nuo kalno atsiremsite į miško keliuką, kuris kažkada vedė iš Šereiklaukio kaimo į perkėlą per Nemuną ties Ragaine. Pasukę kairėn, kildami į kalną, pasieksite vietą, kur buvo Dallnitzo palivarkas, priklausęs Šereiklaukio dvarui. Toliau žalioji trasa miško keliuku pasuka link tako pradžios. Pakeliui galite užsukti į kaimo kapinaites. Nuėję maždaug 5,5 km, pasieksite tako pabaigą – tą vietą, iš kur ir pradėjote savo kelionę.
Tiems, kurie pasiryžę pasivaikščiojimui gražiu mišku paskirti pusdienį, siūlome nuo Dalnitzo palivarko pasukti dešinėn ir mėlynąja trasa keliauti toliau. Iš karto už Dalnitzo palivarko takas nuves į beržų alėją. Šia alėja Dalnitzo palivarke auginti žirgai buvo genami į Ragainės vingio pievas. Alėja atsiremia į mažą miško upeliuką, kurio krantai apaugę senais, įspūdingais medžiais – daugiausia ąžuolais. Perėję upeliuką liepteliu ir pasukę kairėn prieisite šio upelio pradžią. Čia tarsi ši niekur veržiasi šaltinis, neseniai ištyrinėtas ir pavadintas Drąsučių šaltiniu. Toliau takas veda mišku, kol pasiekia Vilkyškių gūbrio šlaitus, nusileidžiančius į Ragainės vingio pievas. Čia rasite atokvėpio vietą. Didelės griovos pakraščiu išeisite į keliuką, kuris pro kerpšilį nuves į bebrų gyvenvietę. Čia jie šeimininkauja užtvenkę upeliuką net penkiose vietose. Toliau takas veda į Šereiklaukio piliakalnį. Nuo jo atsiveria puikus vaizdas į Nemuną ir aplink plytinčias pievas. Grįždami taku į Šereiklaukio kaimą praeisite senųjų krašto gyventojų kapinaites. Nuo čia į pažvelgę į kairę matysite netoliese esančią klevais apaugusią kalvą, vadinamą Milžinkapiu. Už jo netoli ir tako pabaiga. Įveikus ilgiausią mėlynąją trasą būsite nuėję 9 km.
Takas iki „Raganų eglės“
Netoli Vilkyškių miestelio, Vilkyškių miške, nutiestas takas iki „Raganų eglės“. Tako pradžioje ir pabaigoje pastatyti informaciniai stendai, padaryta apžvalgos aikštelė, kurioje galima gėrėtis egle. Aplink medį pastatyta medinė tvorelė. Takas pritaikytas žmonėms su negalia. Rekreacinis takas lankytojams leis grožėtis ir būti gamtoje jos nepažeidžiant. Ši eglė yra vienas įdomiausių Lietuvos gamtos paminklų. Eglė 80 cm aukštyje šakojasi į 18 kamienų. 2007 m. lapkričio 10 d. po praūžusios vėtros, vienas kamienas nulūžo.
Medžio fiziniai duomenys:
Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 5,8 m
Aukštis – 36 m
Amžius – apie 170 metų
Saugoma paskelbta 1960 m.
Valstybinių miškų urėdija primena svarbiausias taisykles kurių turite laikytis gamtoje:
1. Poilsį gamtoje planuokite tik su artimiausiais šeimos nariais, gyvenančiais kartu.
2. Nesirinkite visiems puikiai žinomų miško takų, kuriuose, tikėtina, sutiksite ir kitų lankytojų. Tyrinėkite ir atraskite dar nelankytas vietas.
3. Miške leiskite ir šiokiadienių rytus bei popietes – tuo metu juose mažiau žmonių.
4. Jeigu automobilių stovėjimo aikštelėje yra daug – nusukite kitu keliu ir raskite kitą vietą, kur lankytojų mažiau. Primename – automobilius miške galima statyti tik tam skirtose vietose.
5. Vaikščiodami miško takais laikykitės saugaus atstumo su kitais lankytojais.
6. Pažintiniuose ir poilsio objektuose venkite liesti turėklus ar kitus paviršius.
7. Saugokitės erkių. Nepamirškite naudoti ir su savimi turėti vabzdžius atbaidančių repelentų.
8. Nepalikite šiukšlių, laužus kurkite tik tam skirtose vietose. Išeidami užgesinkite ir nepalikite rusenančios ugnies.
9. Grįžę iš miško kruopščiai nusiplaukite rankas.
#būksaugusmiške