Šiemet magnolijos pražydo anksčiau. Kasmet balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje Skinderiškio Kęstučio Kaltenio parke pražysta magnolijos, jų žydėjimo pažiūrėti plūsta gamtos mylėtojai iš visos Lietuvos. Žiedai jau skleidžiasi, šį savaitgalį turėtų būti pats grožis. Magnolijos auga grupelėmis po kelias įvairiose parko vietose. Iš viso parkas užima 125 ha teritoriją.
Parkas yra vieno žmogaus kūrinys. Parką įkūrė ir sukūrė vienas žmogus – Kęstutis Kaltenis (tiesa, visuomet turėjo talkininkų). Augo miškus mylinčioje šeimoje, tad nenuostabu, kad tapo miškininku. Nedideliame daigyne jis ėmė sėti sėklas, surinktas dvarų parkuose ir botanikos soduose, vėliau jas siųstis iš tolimesnių kraštų ir vežtis iš kelionių. Sodinukai ilgainiui nebetilpo daigyne. 1971 m. pavasarį tuometinis Pajieslio kolūkis parkui skyrė nederlingą, žemės ūkiui netinkamą, tačiau prie gražaus Šušvės upės vingio vaizdingą teritoriją, kurioje jo sodinukų kolekcija atrado vietą. Parkas yra penkiasdešimties metų nuoseklaus, titaniško darbo rezultatas. Už šį parką Kęstutis pelnė ne vieną garbingą apdovanojimą.
Lietuvos vardo tūkstantmečiui – tūkstantis magnolijų. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga Kęstutis Kaltenis norėjo pasodinti tūkstantį magnolijų. Tačiau ne visos prigijo, ne visos peržiemoja. Parke jos susodintos gojeliais po penkias-dešimt magnolijų, visoje parko teritorijoje. Vienoje vietoje žydinčio magnolijų sodo nepamatysite. Tačiau magnolijų žydėjimas – puiki proga išvykti iš namų ir pasidžiaugti bundančia pavasario gamta.
Apkeliauti pasaulio žemynus. Augalai suskirstyti į geografines grupes: Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos. Tiesa, šis suskirstymas yra sąlyginis: parko planai atsirado vėliau negu pats parkas. Dekoratyviniai želdiniai, jubiliejiniai ąžuolynai ir kiti medeliai, rieduliai ir skulptūros atsirado taip pat neatsižvelgiant į išankstinius planus.
Vertingas ne vien dėl magnolijų. Į parką verta nuvykti ne vien dėl magnolijų. Parkas būna ypač gražus rudenį, nes auga daug rūšių klevų. Šiuo metu žydi kai kurie klevai, plukės. Auga ir į Raudonąją knygą įrašytos laukinės orchidėjos (jos čia sudygo savaime), meškiniai česnakai. Priskaičiuojama apie 1300 sumedėjusių augalų rūšių, porūšių, varietetų ir veislių medžių, krūmų ir lianų. Specialistų teigimu, parko dendrologinė kolekcija yra viena gausiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Su aukštakulniais į parką vykti nepatariame. Kęstutis Kaltenis siekė sukurti tokį parką, kuriame jaustumeisi kaip natūralioje gamtoje. Parke takai natūralūs, čia nerasite trinkelėmis nuklotų takų. Dalį parko sudaro Šušvės upė su pusiasaliais, salelėmis ir įlankomis, krantuose ir terasose veši natūrali augmenija. Parke yra lauko baldų iškyloms, apžvalgos aikštelė, supynių.
Parkas pavaldus Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio teritoriniam padaliniui. Už parko priežiūrą atsakingas urėdijos darbuotojas Juozas Masionis. Jis prižiūri parką ir mielai bendrauja su lankytojais, supažindina su parko istorija bei vertybėmis. Parkas atviras visada, jis yra nemokamas. Primename, kad būtina pasirūpinti apsauga nuo erkių.
Magnolijų žydėjimas – puiki proga apsilankyti gražiajame Kėdainių senamiestyje. Kėdainių krašto muziejus ir jo padaliniai dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio. Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras dirba nuo pirmadienio iki sekmadienio, kviečiame užsukti arba apsilankyti mūsų svetainėje www.kedainiutvic.lt, čia rasite informaciją apie lankytinas vietas, renginius ir naujienas.
