Nacionalinės reikšmės kultūros paminklo – Lyduvėnų tilto – renovacija jau greitai bus baigta, tiltui nudažyti sunaudota net 31 000 litrų dažų, jais padengta apie 32 000 m2.
Lyduvėnų tiltas – ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) tiltas Lietuvoje, esantis prie Lyduvėnų, Raseinių raj. Šis įdomią istoriją turintis tiltas, nuo kurio atsiveria stulbinantys gamtos vaizdai, yra ryškus Vidurio Lietuvos ir Dubysos regioninio parko simbolis. 2008 metais Lyduvėnų geležinkelio tiltas paskelbtas kultūros paminklu, tačiau aplankyti tilto prieigas ir juo pasigrožėti galima tik iš apačios. Lipti ar eiti tiltu draudžiama, nes jis yra saugomas strateginis objektas, be to, neskirtas pėstiesiems, nes juo vis dar važiuoja traukiniai. Planuojama ateityje pritaikyti tiltą lankytojams.
Šis žymus architektūrinis ir inžinerinis objektas buvo pastatytas 1916 m. kaip medinė estakada. Iš medžio pagaminta 570 metrų ilgio konstrukcija atrodė išties įspūdingai – tai buvo vienas didžiausių tokio tipo statinių visoje Europoje. Po dvejų metų (1918 m.), kai stabilizavosi frontas, tilto konstrukcija buvo pakeista plienine, kad juo galėtų važiuoti kariniai traukiniai.
Besitraukdami vokiečiai 1944 m. tiltą susprogdino. Jis buvo atstatytas rusų okupacinės kariuomenės tik po septynerių metų – 1951 metais. Tilto gyvavimo istorija tiesiogiai siejasi su miestelio gyvenimu – gyventojams esą nereikėjo nė laikrodžių, apie laiką jie galėdavo spręsti pagal pravažiuojančius traukinius.
Tilto remontas ir restauracija
Dėl prastos Lyduvėnų geležinkelio tilto būklės 2020 m. buvo paskelbtas viešasis konkursas jo remontui ir restauracijai atlikti. Konkursą laimėjo šioje srityje besispecializuojanti ir svarią patirtį tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse sukaupusi Lietuvos įmonė „Švykai“. Tilto remonto ir restauravimo darbai prasidėjo 2020 m. lapkritį, įmonė įsipareigojo juos pabaigti per 24 mėnesius.
„Lyduvėnų tiltas yra kultūros paveldo objektas, todėl atliekant remontą itin svarbu išsaugoti jo vertingąsias savybes, autentiškas tilto konstrukcijas – pamatus, ramstus, taurus, kniedytų plieninių santvarų ir sijyno tipą, t. y. svarbias paveldo prasme detales ir tilto dalis“, – didžiausius iššūkius vardija UAB „Švykai“ projektų vadovas Šarūnas Kvetkas.
Dalį tilto metalinių konstrukcijų mazgų teko keisti, kiti buvo sustiprinti. Remontuojant patį geležinkelį keičiami susidėvėję pavieniai tiltiniai mediniai tašai ir pabėgiai, stiprinama ir nuo drėgmės izoliuojama perdanga, atliekami kiti kelio remonto darbai.
Lyduvėnų tilto remonto darbai vyksta dideliame aukštyje, aukščiausia numatoma remonto vieta siekia net 45 metrus, todėl įmonės specialistai darbo vietoms paruošti turi pasitelkti specifinius inžinierinius sprendimus. Kadangi remontuojamas veikiantis geležinkelio tiltas, itin svarbu gebėti organizuoti darbus taip, kad jie vyktų saugiai bei efektyviai ir netrikdytų geležinkelio darbo, taip pat būtina užtikrinti saugią darbo aplinką įmonės darbuotojams. Anot UAB „Švykai“ techninio direktoriaus Mindaugo Švyko, atlikti remonto darbus saugiai ir kokybiškai – nemenkas iššūkis net ir didelę šios srities patirtį turinčiai įmonei.
„Kadangi vykstant tilto remontui traukinių eismas nėra sustabdytas ir darbai atliekami net 40 metrų aukštyje, didelis dėmesys buvo skiriamas technologinio projekto parengimui (darbų technologinėms kortelėms, pastolių montavimui bei detaliam darbų eiliškumui) ir darbuotojų apmokymui“, – teigia Mindaugas Švykas.
Patikima plieninių konstrukcijų dažymo sistema
Plieninių tilto konstrukcijų danga turi būti ne tik patvari, bet ir užtikrinti optimalią apsaugą nuo vėjo, kritulių ir koroziją galinčios sukelti drėgmės.
„Vienas svarbiausių darbų atliekant tilto remontą yra metalinių konstrukcijų apsauga nuo korozijos. Remontuodami Lyduvėnų tiltą metalines santvaras nuplauname, nuvalome srautiniu būdu naudodami abrazyvą ir dengiame antikorozine danga naudodami trisluoksnę dažymo sistemą. Vienus metalinių tilto konstrukcijų mazgus teko keisti, kitus – sustiprinome“, – sako Šarūnas Kvetkas.
„Laimėję konkursą dirbti išskirtiniame Lietuvos objekte jaučiame ne tik pasididžiavimą, bet ir didžiulę atsakomybę. Šis didelės apimties projektas pareikalavo ne tik didelio kiekio dažų, bet ir sklandaus bendradarbiavimo, profesionalių patarimų bei paslaugų ir mes buvome tikri, kad „Tikkurila“ mūsų nenuvils.“, – priduria UAB „Švykai“ projektų vadovas Šarūnas Kvetkas.
„Šis išskirtinis Lietuvos tiltas – ne tik svarbi susisiekimo infrastruktūros dalis, bet ir mūsų visų pasididžiavimas. Jis turi patikimai tarnauti ne vieną dešimtmetį, todėl ne tik jo konstrukcijai, bet ir dangai keliami itin aukšti reikalavimai. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tokių reikšmingų projektų įgyvendinimo“, – sako kompanijos „Tikkurila“ pardavimo vadybininkas Povilas Kvajauskas.
Naujų technologijų pritaikymas restauravimo darbams
Tilto gelžbetoninių atramų ir atraminių guolių restauravimo darbams atlikti naudojamos specialios technologijos ir medžiagos, kurių savybės suderinamos su kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių medžiagiškumu.
Atraminėms plokštėms sustiprinti pasitelkta viena naujausių technologijų – plokščių stiprinimas anglies pluoštu. Krantinėje atramoje esanti perdangos plokštė stiprinama anglies pluošto juostomis (50 x 1,4 mm). Anglies pluošto juostos prie betoninio pagrindo tvirtinamos epoksidiniais klijais.
Ypatingas dėmesys aplinkosaugai
Atliekant Lyduvėnų tilto remontą ypač aktualus aplinkosaugos aspektas, nes tiltas yra gyvenamojoje teritorijoje, apačioje teka upė. Generalinis projekto rangovas yra orientuotas į tvarią plėtrą, siekia, kad tvarkybos darbų procesai būtų saugūs ir darytų kuo mažesnę žalą aplinkai.
Mindaugas Švykas, UAB „Švykai“ techninis direktorius, pasakoja, kad atliekant tilto remonto projekto poveikio aplinkai vertinimą ir technologinio projekto parengimą buvo numatytos aplinką apsaugančios priemonės: „Srautiniam valymui tradiciškai naudojamas abrazyvas – džiovintas smėlis – buvo pakeistas į geležies silikatą (šlaką), tokiu būdu dulkėtumas srautinio valymo metu sumažėjo 3 kartus“.
Taip pat pastoliams uždengti vietoj tradicinės armuotosios plėvelės buvo panaudota idealiai statybinius pastolius apgaubianti ypač tvirtu paviršiumi pasižyminti plona polimerinio plastiko termoplėvelė. Šios plėvelės lakštai tarpusavyje sulydomi – taip sukuriamas kritulių, tiesioginių saulės spindulių bei dulkių nepraleidžiantis vientisas paviršius, neleidžiantis į aplinką patekti abrazyvui ir dažų dulkėms.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.