Ką pamatyti Raseiniuose? Žemaitijoje aplankykite ilgiausią ir aukščiausią geležinkelio tiltą Lietuvoje, puoselėjamus miesto parkus, legendomis apipintas vietoves ir kitus įdomius miesto objektus.
Šv. Viktoro bažnyčios griuvėsiai
II pasaulinio karo metais bažnyčia subombarduota, o griuvėsiai liko stovėti ant miestelio kalvos ir yra viena iš nedaugelio rajone išlikusių, karą menančių vietų. 2010 m. griuvėsiai pritaikyti turistų lankymui.
Lyduvėnų geležinkelio tiltas
Lyduvėnai, Šiluvos sen., Raseinių r. sav.
Ilgiausias ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje, besitęsiantis 599 m ir net 42 m virš įspūdingo Dubysos upės slėnio, Dubysos regioniniame parke. Pirmasis tiltas, pastatytas 1916 m., buvo medinis. Dabartinis tiltas pastatytas 1951 m.
Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia
Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano su vienu bokštu. Išorės apdailai naudoti skaldyti lauko akmenys ir baltas tinkas. Šventoriaus apjuostas lauko akmenų tvora, kuri išlikusi po senosios bažnyčios gaisro 1941 m. Šalia bažnyčios įrengtas Švč. Mergelės Marijos lurdas.
Molavėnų – Graužų piliakalnių kompleksas
Pašešuvio kraštovaizdžio draustinis
Legendomis ir padavimais apipinti iki šių dienų puikiai išsilaikę piliakalniai. Piliakalnių komplekse tradiciškai rengiamas Mindaugo karūnavimo dienos minėjimas.
Ariogalos Dainų slėnis
Ariogalos miesto puošmena, įkurtas Dubysos upės slėnyje. Čia vyksta ne tik rajono, bet ir respublikiniai renginiai. Vienas didžiausių – tradicinis sąskrydis „Laisvės ugnis – ateities kartoms“. Kiekvieną vasarą čia susiburia partizanai, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir kiti Lietuvos laisvės kovų dalyviai. Kelią į Dainų slėnį puošia tautodailininko J. Grabausko sukurtos skulptūros.
Žalpių akmuo
Raseinių rajone yra keletas valstybės saugomų riedulių, vienas iš jų – Žalpių dar kitaip vadinamas Dubenuotoju akmeniu. Legenda pasakoja, kad kadaise ant šio akmens kartu sėdėję Dievas ir Velnias, taip ant akmens atsiradę pėdų įspaudai. Velnias netyčiomis nugriuvo ir dėl to tiek supyko, kad nuspyrė akmenį į kampą.
Kukučio skveras
Vytauto Didžiojo g. 17, Raseiniai
1936 m., Paserbenčio kaime gimė ir augo vienas garsiausių Raseinių krašto žmonių – iškilus poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas ir atkaklus sovietinės sistemos kritikas Marcelijus Martinaitis – nebijojęs, per mistinę būtybę Kukutį, kritikuoti tuomečio politinio režimo. 1950 m. toje pačioje sodyboje gimė Marcelijaus brolis Algirdas Martinaitis – žymus Lietuvos kompozitorius. Siekiant įamžinti šias asmenybes ir jau, deja, išnykusį gimtąjį Paserbenčio kaimą, ant turizmo informacijos centro pastato sienos buvo nupieštas serbentas, o šalia jo – pastatyta Augustino Kluodos bronzinė skulptūra „Kukutis“.
Rasupio parkas
Šis raseiniškių itin mėgstamas parkas yra pačioje miesto širdyje, šalia Raseinių bažnyčios ir Domininkonų vienuolyno. Naujai suformuoti želdiniai, gėlynai, vaikų žaidimų aikštelės miesto gyventojus ir svečius kviečia ne tik poilsiui ar aktyviam laisvalaikiui, bet ir edukacinei veiklai.
Maironio parkas
2012 m. miesto parkui suteiktas Maironio vardas. Parke pastatyta skulptūra, skirta Lietuvos poetui, kunigui, teologijos daktarui J. Mačiuliui-Maironiui.
Raseinių Magdės šulinys
Dauguma yra girdėję legendą apie „Magdės šulinį“, jog čia kažkada lenkų bajoras pagrobė gražuolę Magdę ir norėjo ją vesti. Iš sielvarto merginos tėvas padarė dukters statulą, kuriai iš akių pabiro ašaros, taip atsirado šaltinis. Sakoma, kad XVIII a. viduryje į Raseinius iš Varšuvos atvyko prancūzė Magdalena, pirmoji modistė Žemaitijoje, išsipuošusi pagal paryžietišką madą. Raseiniškės ėmė jos pavyzdžiu puoštis ir visu kuo ja sekti.
Nepriklausomybės gynėjų aikštė
Nepriklausomybės gynėjų aikštė
Jau XIX a. miesto planuose čia buvo pažymėti statiniai, gyveno žmonės, vyko prekyba. XX a. šioje vietoje įsikūrė Raseinių apskrities valdyba, veikė pirmasis Raseinių kino teatras. Tik prasidėjus II pasauliniam karui visi šie pastatai sudeginti. Sovietmečiu aikštė pradėta vadinti „Pergalės“ skveru. 1995 m. jai suteiktas „Nepriklausomybės gynėjų“ vardas. 2018 m. rekonstruota, o 2019 m. čia pastatyti paminklai vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signatarams – Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai.
Daugiau informacijos: Raseinių turizmo informacijos centre https://atraskraseinius.lt/ka-aplankyti/