Čimčiakas – yra dar vienas šiaurietis, kuris atėjus žiemą siautėja Lietuvos miškuose. Skrenda didžiuliai būreliais ir maitinasi Juodalksnio arba piktžolių sėklomis....
Žebenkštis – mažiausias ir vikriausias kiauninių šeimos žvėrelis. Nors pajūryje dažnai žiema be sniego, jo kailis pasikeičia šaltam sezonui į sniego baltumo kailiuką....
Vandeniniai strazdai į Lietuvą atskrenda tik žiemoti, aptinkamas prie sraunių upelių, vienintelis žinomas paukštis, kurių kojų kaulai netuščiaviduriai, kas jam leidžia ieškoti maistą upės dugne....
Paukštvanagis, tai vikrus ir lyg miško „naikintuvas” – puikiai skrenda žemai virš žemės paviršiaus. Medžioja smulkus paukštelius, bet stambesnė už patino, patelė gali pagauti ir...
Kėkštas – dažnas mūsų miškų paukštis, pasižymi silpna atmintimis, bet dėl to vadinamas – miškininkų padėjėju, nes beslėpdami ąžuolų giles, iš kurių ataugą nemažai medžių....
Gulbė nebylė, vienas iš grakščiausiu mūsų vandens paukščių. 140-160cm nuo snapo iki uodegos galo, stambiausias mūsų krašto paukštis. Gulbe nebyle, iš tikrųjų turi balsą ir...
Svirbelis yra tikras bohemas, nes lesa pašalusias uogas, nuo kurių dažnai apsvaigsta. Lietuvoje aptinkami žiemą visur kur auga – šermukšniai, gudobelės ir kiti....
Rudoji lapė, dažnas ir labai gudrus, mūsų krašto plėšrūnas, dažnai aptinkamas žmogaus kaimynystėje, nes mėgsta vištieną ir dažnai apsilanko vištidėse....
Jūriniai ereliai žiemoja Lietuvoje, kai užšala vandens telkiniai, jie prasimaitina jau maita, ir dažnai galima rasti jų ant apledėjusių ežerų, Kauno bei Kuršių marių, kur...