Lankytinos vietos Utenoje – Utena – miestas, įsikūręs vaizdingame Aukštaitijos regione, žavi savo ežerais, žaliaisiais miškais, svetingais žmonėmis ir turtinga istorija. Čia atrasite ne tik gamtos ramybę, bet ir daugybę lankytinų vietų, kurios sužavės kiekvieną keliautoją.
Lankytinos vietos Utenoje – Utenos kraštotyros muziejus
Antano Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus įkurtas 1929 m. Dabar jis veikia vienuose seniausių miesto pastatų, svarbių ir Utenos savivaldos istorijoje. Čia 1918 m. pabaigoje veikė pirmoji Utenos apskrities savivaldybė, sukurta Nepriklausomybės akto signataro Stepono Kairio. Administracinis pastatas, kaip kultūros vertybė, saugomas valstybės. Muziejaus padaliniai Laisvės kovų muziejus ir Tradicinių amatų centras „Svirnas“ įsikūrę Utenoje, Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir Meno centras veikia Leliūnuose, A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba – Juknėnuose, krašto muziejus – Tauragnuose. Utenos kraštotyros muziejuje surinktos turtingos eksponatų kolekcijos, rengiamos parodos. Išmaniųjų technologijų pagalba muziejaus lankytojai kviečiami paklaidžioti po senąjį ir dabartinį miestą.
Lankytinos vietos Utenoje – Laisvės kovų muziejus
Laisvės kovų muziejus yra įsikūręs buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje. Muziejaus ekspozicija atskleidžia pagrindinius 1940–1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos įvykius, juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Tai bandymas per vieno šalies kampelio istoriją pažinti ne tik visos Lietuvos, bet ir Europos valstybių praeitį. Totalitarinių režimų priespauda tapo bendru XX a. senojo žemyno skauduliu. Ekspozicija parengta istorinių kontrastų principu, ją sudaro 6 dalys, pasakojančios apie totalitarinių režimų patirtis, gretinančios jas. Muziejuje išdėstyti Rytų ir Vakarų Europos skirtumai leidžia tautoms viena kitą labiau pažinti, suartėti.
Utenos aludarystės pažinimo centras
Utenos alaus darykla garsi visame pasaulyje jau nuo 1977 m., nes būtent šio krašto vanduo tinkamiausias alui – minkštas ir tyras. Utenos aludarystės pažinimo centras yra įsikūręs šioje darykloje. Čia galite apžiūrėti Utenos alaus prekės ženklo inovacijų, komunikacijos, reklamos ekspoziciją, dalyvauti ekskursijoje po daryklą, ir jos metu susipažinti su alaus gamybai naudojamomis žaliavomis, aplankyti alaus virimo, fermentacijos ir išpilstymo cechus ir savo akimis pamatyti, kaip gimsta Utenos alus, o degustacijos metu paragauti net penkių skirtingų alaus rūšių. Ekskursijos organizuojamos grupėms nuo 20 iki 30 žmonių, trukmė apie 2 val.
Lankytinos vietos Utenoje – Pašto stoties statinių kompleksas
XIX a. tiesiant traktą Sankt Peterburgas–Varšuva, jo viduryje atsidūrusiam nedideliam Utenos miesteliui teko svarbus vaidmuo, įtakojęs tolimesnę miesto plėtrą. 1835–1836 m. pagal architekto Vaclovas Ričelio projektą pastatyta arklių pašto stotis su nakvynės namais ir arklidėmis tuo metu buvo pati didžiausia įstaiga Utenoje. Pro šią stotį važiavo Rusijos carai, rašytojas Onore de Balzakas, dailininkas Ilja Repinas, kun. Antanas Baranauskas, dr. Jonas Basanavičius. Greta buvo nutiesta ir ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija. 1854 m. pradėta tiesti dvieilio telegrafo linija, vėliau čia buvo įrengtas laidinis telegrafas. Pašto reikmėms senosios pašto stoties statinių kompleksas tarnavo iki 1992 m. Šiuo metu – tai seniausi mieste išlikę mūro pastatai, valstybės saugomi kaip kultūros vertybė, kuriuose nuo 2017 m. veikia Utenos meno mokyklos dailės skyrius.
Triušiukų slėnis
Girios g. 2, Antalamėstės k., Saldutiškio sen., Utenos r.
Tai puiki vieta praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais. 4,5 ha ploto teritorijoje galėsite pamatyti daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų, juos paglostyti ir pamaitinti. Triušiukų slėnyje pasigrožėsite tauriaisiais elniais, danieliais, lamomis, kengūromis, kupranugariu, alpakomis, Afrikietiškomis karvytėmis, arkliukais, asiliukais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, nimfomis, povais, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais. Prisėdę pailsėti pavėsinėje galėsite užsisakyti kavos ar arbatos, užkandžių.
Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Topolių g. 7, Leliūnai, Utenos r.
Keramikas Vytautas Valiušis, dabar jau tituluotas pirmasis nepriklausomos Lietuvos puodžių karalius, 2001 m. įkūrė keramikos muziejų. Muziejaus ekspozicijų salėse rodoma apie 700 autentiškų senosios keramikos pavyzdžių, kurie skiriasi savo forma, paskirtimi, gamybos technika, puošyba. Šalia jų eksponuojami naujieji keramikos kūriniai, etnografiniai eksponatai. Tai terlės, čerpės, puodai ir puodeliai, puodynės, puošnūs ąsočiai, palivonai, bosai, lekai ir kt. Keramikos muziejaus dirbtuvėse įrengtos trys modernios patalpos: viena iš jų skirta lipdytinės keramikos mokymuisi, kita – žiedžiamosios, trečiojoje stovi keramikos degimo krosnys.
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba
Žaliaduonių g. 8, Juknėnai, Daugailių sen., Utenos r.
Juknėnų k. gimė broliai Miškiniai: poetas Antanas, literatūrologas, vertėjas Motiejus ir Vincas. 1914 m. gatvinį Juknėnų k. skirstant į vienkiemius, Miškinių šeimai buvo atmatuota 24 ha žemės toliau nuo kaimo. Naujojoje vietoje sodyba baigta statyti apie 1929 m. 2000 m. bendru brolių Miškinių vaikų (Antano dukters J. Garjonienės, Vinco dukters J. Maksimavičienės ir sūnaus V. Miškinio) sprendimu, sodyba buvo padovanota Utenos rajono savivaldybei. Nuo 2005 m. sodyba yra Utenos kraštotyros muziejaus padalinys. Gyvenamajame name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai. Klėtyje įrengta memorialinė A. ir M. Miškinių ekspozicija, edukacinė klasė. Restauruotame tvarto pastate atkurta M. Miškinio dėka veikusi mokyklėlė. Ilgiau pabūti sodyboje kviečia skulptūrinė kompozicija, sukurta pagal A. Miškinio knygą „Žaliaduonių gegužė“ (skulptorius R. Zinkevičius) ir „Poezijos slėnis“ (autorius K. Kupriūnas). Kiemą puošia stogastulpiai. Pirmąjį 1976 m. M. Miškiniui pastatė buvę Raseinių gimnazijos mokiniai. Antrasis, pastatytas 1986 m., skirtas A. Miškiniui (skulptorius S. Karanauskas). Trečiasis stogastulpis pastatytas kaip padėkos ženklas visai Miškinių šeimai už padovanotą sodybą (kryždirbys P. Kaziūnas). Sodyboje vyksta literatūros šventės, spektakliai, pristatomos naujai išleistos knygos, per Antanines įteikiama A. Miškinio literatūrinė premija. Sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Prieškario ūkininko sodyba
Dvaro g. 12, Sirutėnai, Sudeikių sen., Utenos r.
Sodyba, kurioje įrengta ši ekspozicija, yra įsikūrusi netoli Utenos miesto – ją lengvai galite surasti važiuodami link Sudeikių ir stabtelėję Sirutėnų miestelyje. 2015 m. nuo Utenos iki Sirutėnų buvo nutiestas dviračių takas, tad ekspoziciją galėsite aplankyti ir keliaudami šia transporto priemone. Atvykus jus pasitiks sutvarkyta aplinka bei prieškario daiktų kolekcija. Joje gausu įvairių indų, įrankių, prietaisų, kurių naudojimo istorijas papasakos sodybos šeimininkas. Ekspozicija yra skirta tiems, kas nori geriau suprasti prieškario ūkininkų kasdienybę.
Vaizduotės parkas „Pasaka“ ir namelis „Drakono džiunglės“
Vytauto g. 10, Kuktiškės, Utenos r.
Privačioje sodyboje įkurtas muziejus, visoje kiemo teritorijoje yra išdėstyta apie 60 pasakų motyvais sukurtų vienetinių skulptūrų iš gelžbetonio, visos skulptūros pagamintos savomis rankomis nesinaudojant formomis. Lankytojams ant visų skulptūrų galima lipti, fotografuotis, o pačias skulptūras norint įmanoma ir įsigyti.
Kiemo viduje stovi pilnai restauruotas gyvulių tvartelis dabar vadinamas pasakų nameliu „Drakono džiunglės“, šis namelis vienintelis Europoje. Jame sienos pasipuošę iš betono išlipdytais piešiniais, čia rašomos eilės kaip gėris nugali blogį. O žemė prašosi pagalbos. Vakare namelyje galima rasti ramybę, kuriame gali girdėti tik save ir tai kas yra seka iš gamtos. Naktinis apšvietimas su pačių sukurtais šviestuvais, suteikia norą pabūti su savimi ir apie nieką negalvoti… Galimas atvažiavimas medituoti, pasibūti, pasigerėti ar tiesiog atsigerti arbatėlės prieš miegą. Taip pat namelį galima išsinuomoti mergvakariams, bernvakariams, krikštynoms, vaikų gimimo dienai.
Šuminų etnografinis kaimas
Šuminų k., Tauragnų sen., Utenos r.
Baluošo ežero rytinėje pakrantėje įsikūręs kaimas minimas nuo 1784 metų kaip Pabaluošė. Tačiau spėjama, kad pirmoji sodyba šioje vietovėje atsirado gerokai anksčiau, nes kaimas dar 1554 m. priklausė Ažvinčių dvarui. Vėliau kaimas vadintas Smaldiškėmis, Smalgiškėmis, Užubaluoše ir tik XX a. pradėtas vadinti Šuminais, pagal jo gyventojų pavardes. Kaime auga apie 200-300 m. senumo pušis – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, daugybė klevų, todėl kaimas ypač gražus rudenį. Kaip Septynių sodybų kaimas ši vietovė įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Tačiau labiausiai Šuminai smalsuolius traukia ne dėl etnografinių pastatų ar vietovės užstatymo plano, o vietų, kuriose kadaise buvo filmuotos legendinio lietuviško filmo „Tadas Blinda“ (rež. B. Bratkauskas) scenos.
Utenos dvaras
Utena – vienas seniausių Lietuvos vietovardžių, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m. Senoji Utena su pilimi ant Narkūnų piliakalnio neišliko. Kai XV a. pilis po Livonijos karų buvo sunaikinta, Utena kūrėsi dabartinėje, ūkiniu požiūriu patogesnėje vietoje. Pilies vaidmuo teko čia suformuotam valdovo stalo dvarui. Per visą dvaro gyvavimo laikotarpį jo savininkai ir valdytojai nuolat keitėsi. Jį valdė Didžiojo kunigaikščio skirti žemės laikytojai (vietininkai): Mykolas Glinskis, Jurgis Radvila, Albertas Goštautas, Jurgis Astikas ir kiti didikai. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, dvaras tapo privačia nuosavybe. Nuo XVIII a. pabaigos Utenos dvaras priklausė Strutinskių, Bilevičių, Pilsudskių, Kriauzių, Balcevičių giminėms. Paskutinis dvarą įsigijo Aleksandras Balcevičius, vykdęs pro Uteną tiesiamo pašto kelio St. Peterburgas–Varšuva ruožo, jungiančio Kauną su Zarasais, rangos darbus. Jo valdymo metu XIX a. pabaigoje buvo pastatyti iki šių dienų išlikę raudonplyčiai dvaro rūmai, ūkio pastatai, įkurti sodai.
Bikuškio dvaras
Dvaro g. 29, Bikuškio k., Sudeikių sen., Utenos r.
Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Bėgant amžiams, jis priklausė Radviloms, Oginskiams, Prušinskiams, Plevakams, Drazdauskams ir kitiems dvarininkams. Anksčiau klestėjusi dvaro sodyba, Antrojo pasaulinio karo metu buvo gerokai suniokota. Pokariu čia įsikūrė kolūkio kontora, dvaro žemės buvo užstatytos gyvenamaisiais namais. Šiuo metu yra išlikęs klasicizmo stiliaus gyvenamasis namas, XIX a. medinė klėtis, kalvės ir buvusios spirito gamyklos griuvėsiai, išretėjęs parkas.
Jotaučių dvaras
Dvaro g., Jotaičių k., Utenos sen., Utenos r.
XVII–XIX a. Jotaučių dvarą kartu su Degsnio kaimu ir Kastulynės mišku valdė Kozielos-Poklevskiai – bajorų giminė, kilusi iš Maskvos Didžiosios kunigaikštystės. Vien aplink Jotaučių dvarą buvo 550 ha žemės. 1914 m. karo laiku tvartai buvo paversti arklių ligonine. 1919 m. dvare veikė bolševikų komitetas. Dvaro sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai, tvartai, kumetynas. Šiose patalpose iki 2001 m. buvo parduotuvė ir Jotaučių kultūros namai.]
Leliūnų dvaras
Topolių g. 27, Leliūnai, Utenos r.
Šis dvaras buvo žinomas jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Pastatas buvo vieno aukšto, stačiakampio plano, su rūsine dalimi, patalpos išdėstytos abiejose koridoriaus pusėse. Cokolinė pastato dalis sumūryta iš akmenų su skaldytų akmenų užpildu, pats pastatas iš raudonų plytų. Iki mūsų dienų išliko tik vienas Leliūnų dvaro pastatas – rūmai, kurie 1991 m. buvo įrašyti į architektūros paminklų sąrašą. Išliko senojo parko pavieniai medžiai ir du tvenkiniai.
Saldutiškio dvaras
Laisvės a. 5, Saldutiškis, Utenos r.
Saldutiškio dvaras žinomas jau nuo XVIII a. pabaigos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis priklausė karo inžinieriui Boleslovui Jaloveckiui, kuris pastatė klasicistinio stiliaus dvaro rūmus su ūkio pastatais, užveisė didelį parką, sodą ir gėlynus, keletą miško kvartalų užsodino maumedžiais. Saldutiškio dvaro pastatų kompleksą sudaro dvaro rūmai, svirno liekanos, ledainė, tvarto ir arklidės liekanos. Greta Saldutiškio miestelio kapinių išliko ir yra tvarkomos Jaloveckių šeimos kapinaitės.
Užpalių dvaro sodyba
Vytauto g. 30, Užpaliai, Utenos r.
Ilgą laiką Užpalių dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Dokumentuose minimi seniausi dvaro valdytojai – Astikai, Radvilos. XVIII a. dvaras perduotas M. Oginskiui, vėliau – J. Poniatovskiui, apie 1800 m. dvarą perpirko P. Sapiega, pertvarkęs dvaro sodybą. 1831 m. už dalyvavimą sukilime dvaras iš Sapiegų buvo konfiskuotas. Dvaro savininkai Užpaliuose negyveno, o jo valdytojams buvo skirtas administratoriaus namas. XIX a. II p. administratoriaus name apsigyveno šalia pastatytos cerkvės dvasininkai, pastate veikė pradinė rusiška mokykla. Nuo 1918 m. čia veikė valsčiaus valdyba, nuo 1921 m. mokykla, 1974 m. įrengtas mokyklos bendrabutis. Užpalių dvaro sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Vyžuonėlių dvaras
M. Veriovkinos g., Vyžuonėlių k., Vyžuonų sen., Utenos r.
Vyžuonėlių dvarą ant Vyžuonos upės kranto 1879 m. įsigijo generolas Vladimiras Veriovkinas, pavadinęs jį „Blagodat“ (rus. palaima) vardu. Šiame dvare dailininkės kelią pradėjo jo duktė žymi rusų kilmės vokiečių avangardo tapytoja Mariana Veriovkina (1960–1938). Iki šių dienų išliko Vyžuonėlių dvaro parkas, medinis gyvenamasis namas, puoštas ornamentuotais drožiniais, ūkiniai statiniai (karietinė, arklidės, kluonai ir kt.). Išliko ir Marianos Veriovkinos ateljė – vienintelis Lietuvoje XIX a. dailininko ateljė pastatas.
Krašuonos parkas
Utena (šalia Krašuonos mikrorajono)
Utena – tai miestas, kurį galima pereiti iš vieno galo į kitą per žaliąsias jo erdves. 2015 m. baigus tvarkyti teritoriją Krašuonos upelio pakrantėje, atnaujintas Krašuonos parkas įsiliejo į bendrą Utenos miesto viešųjų erdvių želdinių sistemą. Šis žaliasis koridorius jungia miesto centrą ir Krašuonos gyvenamųjų namų kvartalą. Čia nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, tilteliai, įrengtos sportinės veiklos ir poilsio zonos, kruopščiai tvarkomi želdiniai. Čia yra įrengta šunų vedžiojimo-dresavimo aikštelė, todėl parke nuolat renkasi miesto gyvūnų mylėtojai.
Parkas žavi šiandieninio funkcionalumo ir istorinių akcentų derme. Jis įkurtas buvusios Utenos dvaro sodybos teritorijos prieigose. 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga parke pasodintas Atgimimo ąžuolynas, o 2006 m., artėjant Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui, čia pasodintas ir Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynas.
Miesto sodas
Miesto sodas – tai nedidelis (2,65 ha) parkas Utenos miesto centre, skirtas trumpam atokvėpiui. Miesto sodas įkurtas apie 1930 m., pertvarkytas 2009 m. Šalia yra 1933 m. pastatyti antrosios Šaulių rinktinės namai – Lietuvos laisvės paminklas, o prieš pastatą auga prezidento Antano Smetonos ąžuolas. Parke išsaugota daug senųjų vertingų medžių, tačiau sukurta ir nauja infrastruktūra, pasodinti nauji želdiniai, erdvė papuošta skulptūromis. Parko lankytojai gali apsižvalgyti nuo šlaito terasose įrengtų aikštelių, laiptų, prisėdę ant suoliukų arba vaikščiodami takais. Pagrindinis parko takas, suprojektuotas kaip centrinė Miesto sodo kompozicijos ašis, veda link Šaulių namų. Miesto sodas su Dauniškio ir Vyžuonos parkais jungiasi į nedalomą visumą, besidriekiančią per visą Utenos miestą.
Vyžuonos parkas
Utena (šalia Dauniškio, Aukštakalnio mikrorajonų)
Vyžuonos parkas pavadintas per jį tekančios upės vardu ir yra didžiausias parkas Utenos mieste. Gyvybingas visais metų laikais, parkas kviečia atsikvėpti ne tik uteniškius, bet ir miesto svečius. Čia nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, žiemą pavirstantys į slidinėjimo trasą, įrengtas unikalus „Sveikatingumo takas“, kurį sudaro 10 aikštelių, skirtų skirtingoms sportuojančių asmenų grupėms, su lauko treniruokliais, vaikų žaidimo įrenginiais ir informaciniais stendais. Ekstremalaus sporto mėgėjams įrengta BMX dviračių trasa. Parką puošia kruopščiai tvarkomi želdynai, amfiteatras, o romantikos mėgėjus žavi net 7 tiltai, vedantys per Vyžuonos ir Utenėlės upes. Ypatingo žavesio parkui suteikia jo prieigose stovinti išskirtinės architektūros Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia. Aukštai raudonuojantis jos bokštas atkreipia kiekvieno parko lankytojo dėmesį ir pakelia žvilgsnį nuo žemės. Dėmesio nusipelno ir kitas parko prieigose stovintis objektas. Tai paminklinis akmuo, žymintis vieno seniausių Lietuvos miestų – Utenos įkūrimo datą. 2015 m. Utenos rajono savivaldybės administracijos vykdytas projektas „Vyžuonos parko ir prieigose esančių viešųjų erdvių sutvarkymas“ išrinktas geriausiu 2007–2013 m. Rytų Lietuvoje įgyvendintu projektu pagal priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“.
Dauniškio parkas ir fontanas
Dauniškio ežero, tyvuliuojančio miesto centre, pakrantė – Utenos gyventojų bei svečių širdis: aplink ežerą nutiesti takai, įrengti suoleliai, kruopščiai prižiūrimi įvairūs želdiniai ir vejos, teritorija apšviesta. Dauniškio ežero pakrantėse žaidimų aikštelėse krykštauja laimingi vaikai, senyvo amžiaus žmonės čia randa ramybę ir gryno oro oazę. 750-ųjų miesto įkūrimo metinių proga (2011 m.), Utena gavo įspūdingą dovaną: Dauniškio ežere buvo įrengta unikali atrakcija – šviečiantis ir grojantis fontanas su vandens ekranu.
Krokulės šaltinis ir akmuo
Lygamiškio k., Užpalių sen., Utenos r.
Šaltinis aprašomas XIX a. vidurio raštuose. Pagal kraštotyrininką A. Namiką, senovėje čia buvo Alkavietė, kurioje augęs galingas ąžuolas. 1903 m. čia buvo pastatyta mūrinė koplytėlė. Krokulė kas sekundę pasipildo 7 litrais vandens, kurio temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą išlieka 7–9 °C. Manoma, kad šaltinio pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „kriokti“. Krokulės šaltinio vanduo garsėja nepaprastomis savybėmis gydyti įvairias ligas, teikti laimę, saugoti nuo Perkūno.
Kaip gamtos paveldo objektas valstybės saugomas šaltinis ir akmuo įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Šeimyniškių atodanga ir konglomerato uola
Šeimyniškių k., Užpalių sen., Utenos r.
Tai neįprastos formos darinys, kurį sudaro susicementavęs ledyno tirpsmo vandenų suneštas smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Konglomeratai susiformuoja dėl sudėtingų požemyje vykstančių hidrocheminių procesų, kai žvyro sluoksnyje išsikristalizuoja kalcitas. Šeimyniškių atodanga ir konglomerato uola nuo 1999 m. yra gamtos paveldo objektas.
Akmuo „Laumės valtis“
Lygamiškio k., Užpalių sen., Utenos r.
Šalia Lygamiškio piliakalnio gulinčio akmens ilgis 2,50 m, plotis 1,95 m, aukštis 1,10 m. Tas didžiulis akmuo – tai kažkada buvusi auksinė valtis, giliai piliakalnyje paslėpta. Ją daug kas bandė atkasti, bet, užgiedojus gaidžiams, drąsuoliai žūdavo. Kartą du jauni, tvirti vyrai ryžosi laimę pabandyti. Nors jiems trukdė laumės, kalbino meilios gražuolės, tačiau jie atkasė auksinę valtį dar gaidžiams nepragydus, bet neištvėrė ir susiginčijo – kuriam ji atitekti turėtų. Ir valtis akmeniu pavirto…
Akmenys „Mokas ir Mokiukas“
Šeimaties k., Tauragnų sen., Utenos r.
Šiame krašte guli ne vienas vertingas riedulys. Tačiau Moko akmuo (aukštis – 2,8 m, ilgis – 3,66 m, plotis – 3,3 m, perimetras – 9,64 m, jame iškalta dabar vos įžiūrima data) ir šalia jo gulintis mažesnis Mokiuko akmuo yra valstybės saugomi kaip gamtos bei kultūros paveldo objektai. Legenda byloja apie kadaise čia gyvenusį vyrą, vardu Mokas, turėjusį žmoną ir sūnų. Darbšti Moko šeima dirbusi už visą giminę. Tačiau, nusivylęs žmonių tingumu, Mokas pats nustojęs dirbti. Tada žmonės jį ėmę rūgoti. Tad sumanęs jis persikelti anapus Tauragno ežero ir šeimynykščiams liepęs plaukti atgal nesigręžiojant. Visgi žmona atsigręžusi ir nuskendusi. Mokas ir sūnus ežerą perplaukę, tik abu taip sielvartavę dėl nuskendusios žmonos ir motinos, kad akmenimis pavirtę…
A. Driuko muzikinė galerija
Čia rengiamos šiuolaikinės dailės, fotografijos, Utenos krašto menininkų jubiliejinės ir personalinės parodos, kasmetinės Utenos dailininkų kūrinių ekspozicijos, vyksta koncertai, kūrybos vakarai. Galerija siekia supažindinti Utenos miesto ir rajono žmones su žymių Lietuvos dailininkų bei fotomenininkų kūryba, pristatyti naujausius Utenos kūrėjų darbus, jaunųjų dailininkų kūrybą. Skiriamas dėmesys Utenos dailininkų iniciatyvų skatinimui.
Kultūros centro lauko galerija ir fontanas
Utenos kultūros centro lauko erdvėje 2014 m. atidaryta 20 kv. m pločio stiklo galerija. Galerijoje rengiamos uteniškių ir kitų Lietuvos menininkų parodos domina šio miesto gyventojus ir svečius.
Šiltuoju metų sezonu greta stiklo galerijos veikia šokantis ir šviečiantis fontanas. Vėjui papūtus nuo ežero, linksmybės padvigubėja: prie mažųjų fontanų girdėti ir „Didžiojo brolio“ iš Dauniškio ežero programa. Jei pavargote šokti, sėskite ant betoninių kaladėlių, atsiremkite į betoninį rutulį ir paklausykite. Šalia fontanų įrengtoje lauko scenoje, vasarą apsuptoje žydinčių gėlių darželių, vyksta smagūs renginiai.
Fontanų veikimo grafikas:
gegužės mėn. nuo 12:00 val. iki 20:00 val.
birželio – rugpjūčio mėn. 12:00 val. iki 24:00 val.
rugsėjo mėn. nuo 12:00 val. iki 22:00 val.
Stiklo galerija Utenio aikštėje
Čia eksponuojamos parodos, kurioms savo darbus pateikia ir profesionalūs autoriai, ir mėgėjai. Galerija įrengta 2006 m. Tais pačiais metais Utenoje įvyko tarptautinis skulptorių simpoziumas „Senajam traktui – nauji ženklai“. Skulptorių parengti skulptūrų maketai ir eskizai buvo demonstruojami šioje galerijoje. Paroda sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, tad buvo nuspręsta šiuos ekspozicijos stendus palikti aikštėje visam laikui. Šiltuoju metu greta stiklo galerijos veikia šokantys ir šviečiantys fontanai.
Pašto stoties statinių komplekso galerija „Rūsys“
Po senojo pašto pastatu esantis rūsys iki šiol išliko be didesnių pakitimų. Storos akmeninės su siaurais langeliais palubėje rūsio patalpų sienos, raudonų plytų lubų skliautai. Bendras rūsio plotas – 55 m². Nuo seno rūsyje buvo įrengta saugykla su seifais, laikinas kalėjimas su prižiūrėtojų kambariu, laiptinė, grotuoti langeliai, metalinės durys. Dabar čia eksponuojamos profesionalių ir mėgėjų dailininkų, mokinių darbų parodos.
Galerija „Menų kamara“
Utenos regiono vietos veiklos grupės galerija „Menų kamara“ – tai įvairių parodų, filmų peržiūrų, naujų knygų pristatymo bei susitikimų su jų autoriais vieta. Konferencijoms, susirinkimams, susitikimams, svečių priėmimui bei mokymams pritaikyta erdvė. Turinti modernią virtuvėlę: kavai virti, pyragams kepti bei kitiems užkandžiams gaminti.
Meno centro galerija
Topolių g. 5, Leliūnai, Utenos r.
Meno centre sudarytos sąlygos Lietuvos ar užsienio kultūros ir meno kūrėjams gauti gyvenamąjį ir kūrybinį plotą ir užsiimti kūryba, susipažinti su vietos kultūriniu gyvenimu, bendradarbiauti su kitais kultūros ir meno kūrėjais bei vietos bendruomene. Čia rengiamos edukacinės programos, rengiamos nuolatinės bei laikinos ekspozicijos ir parodos.