Lankytinos vietos Pakruojyje. Nuo dvarų iki sinagogų.
Pakruojis – šiaurės Lietuvos miestas, išsidėstęs abipus Kruojos upės, nuo kurios ir kilo šio miesto vardas.
Tai Šiaurės Aukštaitijos dalis, kurioje nuo seno sparnus keldavo vėjo malūnai, iš lietuviškų lauko riedulių statyti įstabūs dvarai, miesteliuose išlikę buvusių pirklių, amatininkų namų, stūkso seni sinagogų pastatai.
Keliaudami po Pakruojo kraštą, aplankysite Pakruojo dvaro ansamblį, paskanausite tikro aukštaitiško, senąsias tradicijas menančio, alaus ir giros, atrasite urbanistinėmis vertybėmis pasižyminčių miestelių, seniausią medinę Lietuvos sinagogą,
Jus pasitiks didžiulė lauko riedulių ekspozicija Striukų kaime, Žeimelyje aptiksite latviškos kultūros pėdsakų.
Ar kada nors jau čia buvote?
VIENA IŠ PAKRUOJO LANKYTINŲ VIETŲ – PAKRUOJO DVARO SODYBA
Karčiamos g. 9, Pakruojis
Pakruojo dvaras rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1531 m., kuomet priklausė Rietavo tijūnui Martynui Vakavičiui. Vėliau dvaro savininkai ne kartą keitėsi, kol 1778 m. dvaras perėjo baronų Ropų nuosavybėn. Dvaras itin išaugo ir suklestėjo valdant Teodorui Ropui. Mūrinis vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817–1840 m. Dvaro pastatai statyti iš lauko riedulių ir dolomito laikantis bendros stilistinės raiškos. Pagrindinis ansamblio akcentas – dviaukščiai dvaro rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, puošti piliastrais, arkomis, vazomis balkonų kampuose. Dvaro sodyboje veikė alaus darykla, lentpjūvė, malūnas, pieninė. 1850–1860 m. pasodintas angliškojo stiliaus parkas.
AKMENĖLIŲ DVARAS
Petrašiūnų g. 6, Akmenėlių km., Pakruojo raj.
Akmenėlių palivarkas nuo 1780 m. priklausė vokiečių kilmės baronui Teodorui fon der Ropui. Dvaras yra šimtamečių medžių paunksmėje, ant Kruojos upės kranto. Tarpukaryje čia lankydavosi daug svečių – daugiausia vokiečių tautybės iš apylinkės dvarų, atvykdavo ir ponų iš Kauno. Visą vasarą svečiuodavosi šeimininko tėvai ir sesuo iš Danijos. Tai buvo kunkuliuojanti gyvybe ir džiaugsmu vieta susitikimams, maudynėms Kruojos upėje.
PAKRUOJO SINAGOGA
Kranto g. 8, Pakruojis
Dar viena iš įspūdingiausių lankytinų vietų Pakruojyje yra Pakruojo sinagoga.
Gražiausia, jaukiausia, medinukė, seniausia – visi šie gyriaus žodžiai skirti mūsų Pakruojo sinagogai. 220 metų stovi Pakruojo sinagoga. Gausi miestelio – štetlo žydų bendruomenė ištisus dešimtmečius rinkdavosi kreipti savąsias maldas į Dievą, spręsti kasdienybėje iškylančius klausimus. Prieš 80 metų, Holokausto tragedijos metu, maldos Pakruojo sinagogoje nutrūko. Tebūnie amžinas Pakruojo žydų bendruomenės atminimas.
LINKUVOS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ŠKAPLIERINĖS BAŽNYČIA IR KARMELITŲ VIENUOLYNAS
Linkuvos šventovę drąsiai galima vadinti šiaurinės Lietuvos architektūros deimantu. Tokie deimantai spindi Italijoje ir Prancūzijoje, bet verčiau atvykite į Linkuvą. Galingo stoto, šiek tiek kresnoka, iškentusi keletą gaisrų, dabartinį veidą įgijo daugiau kaip prieš 270 metų. Unikalu yra tai, kad bažnyčios statytojai per tiek metų nepamiršo Renesanso architektūros formų ir linijų, kurios taip gražiai atsiskleidžia šventovės fasaduose. Kviečiame užeiti į vidų ir išvysti medžio skulptūrose sustingusius karmelitų vienuolius, drožinėtus medinius altorius ir Linkuvos Dievo motinos paveikslą, garsėjantį savo malonėmis.
Į bažnyčią remiasi senasis trijų korpusų karmelitų vienuolyno ansamblis. Jaukus uždaras kiemelis, senosios freskos vienuolyno koridoriuose ir kadaise čia gyvenusių vienuolių aidas.
Bažnyčia “renesanso” stiliaus, lotyniško kryžiaus plano, su priestatais, 2 žemais bokštais ir 6 bokšteliais. Vidus 3 navų, dengtų cilindriniais skliautais. Yra 5 altoriai. Bažnyčiai būdingi renesanso architektūros stiliaus bruožai: simetrija, geometrinės horizontalios linijos, saikingas dekoras.
Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 m. pastatė Linkuvos dvaro savininkė Kotryna Mykolienė. 1635 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Linkuvos bažnyčią su klebonija ir apie 30 valakų žemės atidavė karmelitams. 1661 m. karmelitai pristatė bažnyčiai 2 bokštus, įrengė 7 altorius. 1689 m. pastatytas medinis karmelitų vienuolynas. Remontuota ir perstatyta bažnyčia 1745 m. konsekruota.
Nuo seno Linkuva garsėja bažnyčios globėjos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais. Jie trukdavo visą savaitę (liepos 16-23 d.). Linkuvos bažnyčia priklauso prie turtingiausių meno kūriniais Lietuvos šventovių. Ypatingai puošnūs altoriai, gausu dailės kūrinių.