Kernavė – vienas pirmųjų Lietuvos miestų, pirmoji Lietuvos sostinė, kurioje iki 1321 m. buvo valstybės valdovų rezidencijos. Kernavė buvo vienas svarbiausių besikuriančios Lietuvos valstybės ekonominių, politinių ir gynybinių centrų.
Nors archeologiniai duomenys rodo gyvenvietę toje vietovėje buvus dar IX – VII a. prieš mūsų erą, tikras viduramžių miestas, su gana taisyklinga gatvių sistema, gyvenamaisiais namais, amatininkų dirbtuvėmis, valdovų rezidencija bei penkių piliakalnių gynybiniu kompleksu, dešinajame Neries krante susiformavo XIII–XIV a. Miesto bei kapinynų tyrinėjimai liudija, jog tuometėje Kernavėje klestėjo prekyba, buvo aukštas amatininkystės bei karybos lygis.
Lietuvos Karalius Mindaugas laikė Kernavę savo sostine (XIII a.), todėl pastaraisiais metais, švenčiant Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, liepos 6 d. čia įsikuria senųjų amatų miestelis, kuriame galima gyvai susipažinti, o kartais ir išmėginti, su atkurtais priešistorės ir viduramžių amatais.
Kernavės archeologinė vietovė – Kernavės kultūrinis rezervatas nuo 2004 metų yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kernavė žiemą:
Atstumas nuo senosios sostinės Kernavės iki dabartinės sostinės Vilniaus – 46 km.