Ką pamatyti Kretingoje? Nors Kretinga nedidelė, tačiau jos apylinkėse gausu lankytinų objektų. Ką pamatyti ras ir gamtos mylėtojai, ir istorinio bei architektūrinio paveldo mėgėjai. Parkuose, pažintiniuose takuose atrasite ramybę, paminklai ir atminimo vietos primins apie tautą formavusius istorinius įvykius, o norinčius sužinoti visą istoriją, kurią slepia lankytini objektai ir svarbiausios miesto vietos pradžiugins galimybė pasinaudoti gido paslaugomis ekskursijų metu.
Lankytini gamtos objektai:
Ėgliškių (Andulių) piliakalnis
Ėgliškiai, Žalgirio sen., Kretingos r.
Andulių-Ėgliškių piliakalnio kompleksas stūkso į Dangės ir Šaltupio santaką įsiterpiančioje aukštumoje. Piliakalnis, įrengtas aukštumos pakraštyje, apjuostas plataus gynybinio pylimo. Į vakarus nuo jo, už iškastos griovos, išlikęs kyšulys, vadinamas Perkūno kalnu. Pasakojimai mena, kad čia buvusi pagonių šventykla, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo apeiginis akmuo, vadinamas Apierų akmeniu.
Kartenos piliakalnio istorinis – archeologinis kompleksas
Kartena, Kartenos sen., Kretingos r.
Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Legenda mena, kad ant kalno stovėjusi žemaičių karaliaus pilis. Sykį ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenā!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.
Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete
Piliakalnio g., Imbarė, Imbarės sen., Kretingos r.
Piliakalnyje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, apdegusių grūdų. Padavimai mena, kad vietovei vardą davė legendinė pilies valdovo duktė Imbarė (Inbarė). Šiuo vardu ji buvo pavadinta, kai motina užkeikė dukrą už tai, kad ši pamilusi ir slapta išlaisvinusi pilies bokšte įkalintą riterį kryžiuotį.
Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksas
Senoji Įpiltis, Darbėnų sen., Kretingos r. – I piliakalnis
Senoji Įpiltis, Darbėnų sen., Kretingos r. – II piliakalnis
Senoji Įpiltis, Darbėnų sen., Kretingos r. – III piliakalnis
Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksą sudaro 3 piliakalniai, kapinynas ir apeiginis akmuo. Prie tvenkinio stūkso įspūdingas didžiulis piliakalnis, vadinamas Pilale, Marijos kalneliu, o atokiau nuo jo, prie Šventosios upės yra Karo kalno piliakalnis. Netoli Pilies kalno, Šventosios šlaite, išliko Karių kapeliais vadinamas kapinynas, o šalia Pilalės (Marijos kalnelio), prie Graistupio, kyšo Aukuro akmuo, iš po kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis.
Negarbos piliakalnis
Nuotrauka iš limis.lt
Senkai, Kretingos sen., Kretingos r.
Negarbos piliakalnis – vienas gražiausių ir labiausiai įtvirtintų rajono piliakalnių, įrengtas Tenžės upelio pakrantėje, aukštumos pakraštyje, aplinkui apjuostas aukšto ir plataus gynybinio pylimo. Dėl savo ypatingos formos, primenančios dubenį (žem. bliūdą), pavadintas Bliūdkalniu. Ant piliakalnio stovėjusi 1253 m. minima kuršių Nebargės (Negarbos) pilis. Pasakojama, kad kas 300 metų prie piliakalnio pasirodo užburta kalno mergina, maldaujanti ją išvaduoti nuo užkeikimo: tereikia pabučiuoti siaubingą rupūžę, kuri nuo kiekvieno bučinio pučiasi ir darosi dar baisesnė. Merginos prašymą vykdyti ėmėsi ne vienas drąsuolis, tačiau niekam taip ir nepavyko užduoties įvykdyti iki galo.
Gintarų piliakalnis
Pušyno g., Gintarai, Kartenos sen., Kretingos r.
Piliakalnį vietos gyventojai vadina „Vyšnių kalnu“. Pasakojama, kad Kartenos ponas labai mėgo vyšnias ir pasodino didelį sodą Dvarui sudegus, sodas išliko ir kiekvieną pavasarį baltais žiedais papuošdavo kalvą. Kitas padavimas byloja, kad švedams užpuolus dvarą, gražuolė pono duktė pasislėpė lobių rūsyje, kuriame liko gyva palaidota po rūmų griuvėsiais. Ją išvaduoti galima tik sykį per 300 metų. Kartą, priartėjus išvadavimo laikui, ji prisisapnavo ligotam žmogui ir mainais už sveikatos sugrąžinimą paprašė ją išvaduoti. Šiam sutikus, gražuolė liepė pasidaryti daug šermukšnio kryželių ir, kai tik jis pateks į pilies požemius, bučiuoti per juos visus kas prieis. Davęs pažadą, žmogus greitai išgijo ir ankstų Velykų rytą nuėjo prie Vyšnių kalno. Kur buvęs, kur nebuvęs šalia atsirado kažkoks tarnas ir įvedė į pilies požemius, kuriuose ant aukso skrynios sėdėjo juoda mergina. Netrukus žmogų apnyko visokiausios baidyklės, kurias jis bučiavo kaip sapne prisakė gražuolė. Su kiekvienu pabučiavimu mergina vis balo ir balo. Ir kai juoda liko tik galva, atslinko baisi rupūžė, iš kurios gerklės veržėsi ugnis. Žmogus pabūgo, metė viską ir pabėgo. Išbėgdamas dar išgirdo merginą vaitojant: „Kad tu būtum negimęs… Man vėl 300 metų teks kentėti…“ Sugrįžęs namo žmogus netrukus vėl susirgo. Prieš mirtį norėjo parodyti artimiesiems tą vietą, kur požemiuose lobiai paslėpti, bet mirė Vyšnių kalno nepasiekęs.
Rūdaičių piliakalnis
Pilalės g., Rūdaičiai, Kretingos sen., Kretingos r.
Apie Rūdaičių piliakalnį pasakojama, jog prie jo vaidendavosi, vietos gyventojai matydavę per Žibos upelį brendantį milžinišką vyrą. Taip pat kalbama, jog senais laikais ant kalvos stovėjęs dvaras, kuris su visais gyventojais nugrimzdęs į žemę.
Dvaro parkas, Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu
Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. 2002 m. parką papuošė Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.
Japoniškas sodas
Atskleisti akmenų didybę, vietovės stiprybę buvo pasirinkta japoniško sodo idėja. Žemaičiai paskutiniai pagonys Europoje. Tradicinė japonų religija – šintoizmas (liet. „dievų kelias“). Tai pagoniška religija, kurios garbinimo objektas yra kami – gamta ir jos objektai (medžiai, kalnai, akmenys, šaltiniai) ar reiškiniai.
Baltų mitologijos parkas
Baltų mitologijos parkas puoselėja senąsias baltų kultūros vertybes, ugdo pilietiškus Lietuvos žmones, skatina patriotiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina kultūrinį baltų tautų ir genčių (regionų) bendravimą. Edukaciniame parke bus galima ne tik susipažinti, bet ir pamatyti Baltų tautų mitologinę pasaulėjautą, išreikštą baltų tautų pasaulio sąrangos ženkliniame ir kalendoriniame suvokime tiek vertikalioje, tiek horizontalioje projekcijose.
Pastauninko parkas
Parko lankytojai gali pasivaikščioti takeliais greta Kretingos vienuolyno tvenkinio, Dupulčio upelio. Parke yra įrengti poilsio suoleliai, vaikų žaidimo aikštelės, riedlenčių rampa.
Greta Pastauninko parko yra Kretingos miesto estrada.
Salantų regioninis parkas
Laivių g. 9, Salantai, Kretingos r.
Kretingos rajone yra dalis Salantų regioninio parko. Įkurtas, siekiant išsaugoti Erlos-Salanto-Minijos senslėnį, gamtinę ekosistemą bei kultūrines paveldo vertybes. Parkas yra išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose, šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje, Kretingos rajone užima 7761 ha. Kultūros paveldo objektų gausa ir įvairovė, sraunios upės, unikalūs riedulynai, saviti tvarkingi miesteliai – visa tai suteikia Salantų regioniniam parkui nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo. Prieš 26 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.
Salantų miesto parkas
Salantų miesto parkas yra įkurtas ant vaizdingo Salanto upės kranto, itin vertingas savo biologine įvairove. Pradžią parkui davė didikų Vainų XVIII amžiuje įkurti vaismedžių sodai. 2012–2013 m. parkas sutvarkytas: atnaujinti želdiniai, suformuoti takai, išvalyti tvenkiniai, įrengti suolai ir apšvietimas.
Dauginčių atodanga – Šilpelkės pažintinis takas
Dauginčių atodanga – Šilpelkės pažintinis takas įrengtas Minijos vingyje esančiame Šilpelkės miške. Jis prasideda prie Dauginčių Maro kapelių, kuriuos ženklina monumentalus kryžius ir pora koplytėlių. Šalia atodangos auga vienas šiauriausiai nutolusių Lietuvos skroblynų.
Mindaugo Ivanausko zoologijos sodyba
Salantiškis Mindaugas Ivanauskas savo namų ūkyje užveisė tikrą zoologijos sodą: 20 arų plote įrengti voljerai, vištidės, aptvarai, tvartai, kuriuose bėginėja 60 retų paukščių bei dvi dešimtys egzotiškų žinduolių bei kanopinių. Iš retesnių gyvūnų Ivanauskų sodyboje užveisti pekariai – tai agresyvios laukinės Pietų Amerikos kiaulės. Sodybos šeimininkas augina vieną rečiausių Lietuvoje – Orlovo peštukinę – vištą. Į zoologijos sodybą įėjimas nemokamas, sodas gyvuoja iš suaukotų ir žinoma pačio M. Ivanausko lėšų.
Salantų kaštonas
Dariaus ir Girėno g. 26, Salantai
Kaštonas auga Salantų miesto parko pietvakariniame pakraštyje, netoli Salanto upės. Tai pats storiausias kaštonas Lietuvoje. Jis yra 28 m aukščio, 1,53 m skersmens ir 4,8 m apimties. Salantų kaštonas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.
Tikėtina, kad kaštonas kaip ir kiti dvaro parko augalai buvo pasodinti Salantų dvarininko, Varšuvos universiteto adjunkto Konstantino Gorskio.
Jauryklos parkas
Jauryklos upės parke iš viso įrengta virš 3 km ilgio naujų sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ar lieptais. Poilsiautojai čia atras ir 5 landšafto apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria įdomių gamtos objektų vaizdai, net kelias vaikų žaidimų aikšteles su smėlio lauku ir laipiojimo įrenginiais, sūpynėmis bei kt.
Lankytini religiniai ir architektūriniai objektai:
Pranciškonų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblis
Tai viena seniausių išlikusių gotikos ir renesanso bruožų bažnyčia Žemaitijoje. Joje yra septyni altoriai, sukurti XVII amžiuje, drožinėtomis skulptūromis puošta sakykla. Po centriniu altoriumi palaidoti fundatorių Chodkevičių šeimos nariai. Visi sarkofagai – unikalūs kultūros paminklai. Reikšminga sakralinė vertybė – XVII a. Šv. Antano altorius ir paveikslas.
Kretingos Evangelikų liuteronų bažnyčia
Tai neogotikinė bažnyčia. Pokario metais tapo Žemaitijos evangelikų liuteronų centru. Evangelikų liuteronų bažnyčia yra savarankiška, santykiai su Ženevoje įsikūrusia Liuteronų sąjunga yra konfederaciniai. Parapija palaiko glaudžius ryšius su viena Danijos, trimis Vokietijos ir keliomis Amerikos, Švedijos bei Latvijos Dobelės evangelikų liuteronų parapijomis. Bažnyčia turi XVIII a. barokinius vargonus, kurie pagaminti 1785 m., o Kretingoje jie yra nuo 1899 m.
Kretingos Lurdo grota
Pastatyta pagal Prancūzijos Lurdo grotos pavyzdį. Tikima, kad Švč. Mergelės Marijos skulptūra ir šalia trykštantis šaltinis, kaip ir tikrojo Lurdo, turi stebuklingų galių. Šalia prie užtvankos glaudžiasi buvęs vandens malūnas (išmūrytas 1822 m.).
Grafų Tiškevičių koplyčia
Praeivių žvilgsnius traukianti koplyčia didžiausio visuomenės susidomėjimo sulaukė 2014-ųjų spalį, kai archeologai pastato rūsyje aptiko paslėptus didikų palaikus. Viename betoninių postamentų, kriptoje, buvo užmūryti Žiemos sodo įkūrėjo Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos Sofijos Tiškevičienės palaikai. Didikai buvo palaidoti prašmatniuose sarkofaguose.
Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Dariaus ir Girėno g. 10, Salantai, Salantų sen., Kretingos r.
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1630 m., antroji – 1724 m. Jos vietoje 1906–1911 m. parapijiečių ir klebono P. Urbanavičiaus iniciatyva iškilo neogotikinė, dvibokštė, raudonų plytų mūro bažnyčia. Bažnyčios kairiosios navos altoriuje kabo XVII a. I pusėje tapytas ir stebuklinga galia garsėjantis Švč. Dievo Motinos paveikslas, kurį tikintieji papuošė ornamentuotu tauriųjų metalų aptaisu.
Abakų Lurdo grota
Abakai 2, Kartenos sen., Kretingos r.
Lurdą 1921 m. įrengė kaimo vienišius Kazimieras Navirauskas, atsidėkodamas už tai, kad gyvas ir sveikas grįžo iš Pirmojo pasaulinio karo fronto. Šalia nuo seno stebuklinga gydomąja galia garsėjančio šaltinio jis išmūrijo akmeninę grotą ir pastatė medinę koplyčią. Jam talkinęs Kartenos klebonas iš Prancūzijos Lurdo parvežė Švč. Lurdo Marijos, o iš Švėkšnos bažnyčios šventoriaus – Kristaus su kryžiumi skulptūrą.
Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
1782 m. prie turgavietės iškilo medinė bažnyčia, kuri sudegė per 1831 m. sukilimą. Jos vietoje grafo Juozapo Mykolo Tiškevičiaus lėšomis pagal architekto Frydricho Gasbeno projektą 1838–1842 m. pastatyta romantizmo laikotarpio architektūros formų akmenų ir tinkuoto mūro bažnyčia, kuriai 1886 m. pristatytas medinis, o 1911 m. – mūrinis bokštas. 1935 m. bažnyčia sudegė, o 1936 m. tikinčiųjų lėšomis ji buvo atstatyta.
Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Bažnyčios g. 5, Budrių k., Žalgirio sen., Kretingos r.
Pastatyta 1903 m. vietoje senosios, statytos 1753–1763 m. Bažnyčia medinė, istorizmo laikotarpio stiliaus, neogotikos ir pasaulietinės kurortų architektūros, su atviru bokšteliu ir apside. Šventoriaus tvora akmenų mūro, vartai neogotikiniai, tinkuoto raudonų plytų mūro. Šventoriuje stovi 1906 m. pastatyta medinė varpinė.
Kretingos grafų Tiškevičių dvaras su Žiemos sodu
Rūmai pastatyti XIX a. 6–8 deš., restauruoti 1972–1988 m. Nuo 1992 m. dvare veikia Kretingos muziejus. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologijos vertybėmis, numizmatika, senąja liaudies buitimi, Kretingos krašto istorija, šiuolaikinio meno kūriniais. Įstiklintoje oranžerijoje – Žiemos sode – visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai. Nuo 2013 m. Tradicinių amatų centre organizuojamos įvairios edukacinės programos.
Šv. Antano rūmai
Šv. Antano rūmų pastatas turi architektūrinę, istorinę bei memorialinę reikšmę. 2003 m. jis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, pripažintas valstybės saugomu objektu, 2008 m. paskelbtas kultūros paminklu.
Kretingos miesto Rotušės aikštė
Kretingos miesto Rotušės aikštė (XVII a. urbanistikos paminklas) ir Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1931 m. Kretingos šaulių kuopos (meistras – Jonas Akinskas), atstatytas 1990 m., Rotušės aikštėje, Kretingos miesto centre, Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti.
Buvęs vandens malūnas
Vandens malūnas buvo pastatytas 1769 m. Jame vokiečiai 1917 m. įrengė pirmąją mieste dyzelinę elektrinę. 1968 m. malūnas buvo uždarytas. Dabar jame veikia kavinė „Vienaragio malūnas“.
Kūlupėnų geležinkelio tiltas
Kūlupėnų geležinkelio tiltas per Salanto upės slėnį pastatytas 1931–1932 m. Gelžbetoninis tiltas stovi ant dviejų akmens betono mūro atramų, jo ilgis – 112,8 m, aukštis – 27,5 m, plotis – 5,20 m. Tiltą pastatė danų firma „Højgaard & Schultz“, tiesusi Telšių–Kretingos geležinkelio liniją, kuri sujungė laikinąją sostinę Kauną su jūrų uostu Klaipėda. Linija ir tiltas atidaryti 1932 m. spalio mėn. 29 d. Tai aukščiausias ir antras pagal ilgį geležinkelio tiltas Žemaitijoje.
Lazdininkų vėjo malūnas
Gintaro g. 4, Lazdininkų k., Darbėnų sen., Kretingos r.
Lazdininkų vėjo malūnas pastatytas 1907 m. Malūnas į Lazdininkus perkeltas iš Padvarių kaimo, o prieš tai jis stovėjo Vilniaus krašte. Malūnas medinis, aštuonbriaunis, su kepure ir sparnais. Jo aukštis – 14,5 m, skersmuo – 11,5. Tai tipiškas liaudies architektūros statinys.
Paminklai ir skulptūros:
Kretingos Nepriklausomybės paminklas
Nuotrauka iš kretvb.lt
Atidengtas 1931 m. Kretingos šaulių kuopos iniciatyva (aut. akmens meistrai Jonas ir Juozas Akinskai). Nugriautas 1948 m. Paminklo liekanos 1989 m. rastos prie Akmenos upės ir perduotos Kretingos muziejui. 1990 m. vasario 16 d. atstatytas ir atidengtas naujas paminklas. Atstatymo projekto autorius Edmundas Giedrimas, akmentašys Vincas Stonys. Lieto metalo puošmenas atkūrė skulptorius Robertas Antinis (jaunesnysis).
Paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui
Paminklas Jonui Karoliui Chodkevičiui – paminklo autorius architektas Adomas Skiezgelas. Paminklas atidengtas 2009 m. birželio 12 d.
Fontanas „Mergaitė su vandens skėčiu“
Manoma, kad šį fontaną apie 1910–1912 m., rekonstruodamas gaisro metu nukentėjusius rūmus, nugriovė grafas Aleksandras Tiškevičius ir čia įrengė gėlyną. 2007–2009 m. dvaro fontanas buvo atstatytas. 2016 m. atkurta ir atidengta bronzinė skulptūra, puošusi fontaną.
Trimituojančio angelo skulptūra
Trimituojančio angelo skulptūra (tautodailininkas Adolfas Viluckis, 2003 m.) pastatyta greta senųjų Kretingos kaimo kapinių. Skulptūra skirta šiose kapinėse 1602 m. pastatytai pirmajai Kretingos bažnyčiai atminti.
Kretingos paminklas lietuvių tautos kančioms atminti
Nuotrauka iš svyturiolaikrastis.lt
1988 m. lapkričio 1 d. priešais Šv. Jurgio koplyčią buvo atidengtas paminklas lietuvių kančioms atminti, kurį projektavo architektas E. Giedrimas.
Daugiau informacijos Kretingos turizmo informacijos centre: http://kretingosturizmas.info/lt/