APIE MARIJAMPOLĖS KRAŠTĄ
Šiaurės karo metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė P. Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.
1758 m. grafienė P. Ščiukaitė-Butlerienė pasirašė oficialų vienuolyno fundacijos aktą, netrukus buvo pastatytas vienuolynas. Buvo sudaryta bažnytinė jurisdika, nurodytos jos ribos: iš vienos pusės teritoriją skalauja Šešupė, iš kitos – nuo miesto malūno iki bravorų – Jevonio upelis, kuris įteka į Šešupę. Anksčiau buvęs Pašešupio kaimas, vėliau Starapolė, fundacijos akte jau vadinamas Marijampolės vardu. Kadangi miesto atsiradimui ir augimui lemiamą įtaką turėjo Marijonų vienuolynas, miesto vardas ir kildinamas iš marijonų.
1792 m. vasario 23 d. Lenkijos karalius Lietuvos Didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Marijampolei Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. Marijampolė realiai tapo miestu bei svarbiu prekybiniu Užnemunės centru. 1820–1829 m. per miestą nutiestas Peterburgo–Varšuvos plentas ir jo atšaka į Vilkaviškį.
XIX a. pab.–XX a. pr. Rusijos caro valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, Marijampolė tapo Tautinio judėjimo ir Užnemunės švietimo centru. Unikalų vaidmenį šiuo laikotarpiu suvaidino Rygiškių Jono gimnazija. Atgimimą žadino P. Arminas-Trupinėlis, P. Kriaučiūnas, J. Basanavičius, J. Jablonskis, V. Kudirka, K. Grinius, J. Matulaitis-Matulevičius ir daug kitų žymių žmonių. Knygnešiai platino draudžiamą spaudą, veikė švietėjiškos „Sietyno“, „Artojų“, „Šviesos“ ir kitos draugijos.
Šiandien Marijampolė – sparčiai augantis ir besikeičiantis, garbinga praeitimi besididžiuojantis, septintas pagal dydį Lietuvos miestas, saugantis ir puoselėjantis tradicijas. Iš čia kilo daugybė istorinių asmenybių, prisidėjusių prie Lietuvos nepriklausomybės kūrimo. Į garbingą praeitį atsiremdama, iš jos gyvybės syvų besisemianti Sūduvos sostinė ryžtingai žengia į priekį, siekdama, kad čia būtų gera gyventi ar apsilankyti kiekvienam – nuo mažiausiojo iki seniausiojo.
Miestas tampa tarptautiniu traukos objektu. Įstabūs parkai taip ir kviečia nepraeiti pro šalį, prisėsti ir pasigrožėti vandens, spalvų ir šviesos žaismu. Miestas pilnas gyvybės. Kasmet čia vyksta tarptautinio lygio koncertai po atviru dangumi: parkuose, skveruose, aikštėse… Muzikos mylėtojai buriasi į Šv. Jurgio meno sezono koncertus, „Music park“ Marijampolė koncertus, kuriuose skamba muzika nuo jazzo iki klasikos stilių. Taip pat mieste kasmet vyksta išskirtinis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“, kuriame dalyvauja žymiausi pasaulio muzikantai. Mieste gausu meno objektų. Apsilankykite išskirtinėje žydų kultūros palikimo sinagogoje, kurioje įrengta Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerija. Taip pat keliaukite „Malonny“ maršrutu, kurį kasmet papildo simpoziume dalyvaujančių menininkų iš Londono ir Niujorko sukurti nauji meno kūriniai. Menininkai kartu su „Malonny“ projekto prezidentu Ray Bartkumi tapo ant pastatų sienų ir grąžina miestą.