Įvairiapusis sveikatos ir aktyvaus laisvalaikio kurortas Druskininkai savo svečius lepina ne tik pramogų gausa, bet ir įvairiu maisto meniu. Pristatome gastrogidą, kuris papildys patirčių karuselę viešint seniausiame ir didžiausiame Lietuvos kurorte.
Tradicinis maistas, kurio būtina paragauti
Pirmiausia, keliaujant čia reiktų žinoti, kad Druskininkai ir šio kurorto apylinkės yra nuo seno žinomos dėl miško gėrybių. Nė kiek neperdėtume, jei šio krašto gyventojus pavadintume miško gėrybių kulinarijos čempionais. Todėl viešint Druskininkuose, būtina paragauti patiekalų ir iš grybų, ir iš uogų.
Pastarieji čia ruošiami įvairiausiomis formomis: kepami, troškinami, marinuojami, gaminamas grybų sūris arba naudojami kaip įdarai įvairių rūšių virtinukams. Nepasimesti vietiniame meniu padės keli raktažodžiai. Šaltanosiai – virtinukai su mėlynėmis. Grybienė – gardžioji įvairių grybų sriuba.
Taip pat šio regiono gyventojai augina grikius ir iš jų miltų kepa blynus vadinamus „grikių babka“. Ji yra patiekiama kartu su spanguolių arba avižų kisieliumi. Mėsos mėgėjai turėtų nepražiopsoti progos paragauti vietinės kiaulienos „palendricos“ – tiks ir kaip lauktuvė, ir kaip užkandis piknike.
Bene labiausiai tradicinis šio regiono patiekalas yra banda. Tai – krosnyje ant džiovintų kopūstų lapų kepamas bulvių tarkių blynas. Galiausiai, reikėtų nepamiršti ir dviejų visoje Lietuvoje itin populiarių patiekalų – cepelinų ir šaltibarščių.
Be gėrimų ir desertų neapsieina nei viena gera virtuvė
Smaližiai iš Druskininkų sugrįš su gausiomis lauktuvėmis ir, neabejotinai, apsalusia burna. Pirmiausia, iš tipinių šio regiono desertų būtina paragauti baumkucheno. Manoma, kad šis šakotas pyragas į Lietuvą atkeliavo XIX a. pradžioje iš Vokietijos. Tačiau vietos šeimininkių dėka lietuviams pavyko išlaikyti autentiškiausią šio patiekalo receptūrą ir formą – tokią, kokia net Vokietijoje jau prarasta.
Taip pat ant deserto stalo pamatę realius skruzdžių namus primenantį skruzdėlyną aplietą medumi, nedvejokite jo paragauti. Kaip ir neatsisakykite kaspinėlius primenančių žagarėlių bei saldžiųjų glaistu aplietų grybukų iš tešlos.
Be abejonės, pažintį su vietine gastronomija stipriai papildys vietos gėrimų degustacija. Ne paslaptis, kad lietuviai didžiuojasi savo šalies alumi. Jų čia – begalė rūšių. O vienas seniausių gėrimų čia yra midus. Galiausiai, norint pajausti lietuviškų pievų aromatą, verta paragauti ir žolelių arbatų, o norint atsigerti miško, pasimėgaukite gilių kava.
Galima ne tik ragauti, bet ir išmokti virtuvės gudrybių
Druskininkuose galima ne tik smaguriauti, bet ir patiems išmokti tradicinio maisto gamybos. Čia gausu edukacinių programų gastronominės temomis. Pavyzdžiui, galima savo jėgas išbandyti kepant bene svarbiausią Dzūkijos kulinarinio paveldo patiekalą – bandas, taip pat labai rekomenduojama aplankyti garsųjį sūrių ūkį.
Augų ūkyje ir suaugusiems, ir vaikams vedamos edukacinės programos „Kaip gimsta sūris“: rodomas sūrių brandinimo procesas, galima pamelžti ožkas, pasivažinėti karieta, netgi pajodinėti. Vizito metu ragausite keliolikos skirtingų rūšių sūrių ir pažinsite jų įvairių rūšių kelią „nuo pievos iki stalo“.
Be abejonės, viešint šiame ūkyje galima įsigyti ir aukščiausios rūšies sūrio produktų. Jų žmonės atvažiuoja ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Lenkijos. Ūkio šeimininkė Gražina iš lenkų svečių jau ne kartą girdėjo komentarų, kad tokių sūrių Lenkijoje niekas negamina.
Kita populiari gastronominė pramoga-degustacija-edukacija – baumkuchenų, kitaip vadinamų šakočių, gamyba. Šalia Druskininkų yra vieta, kur atviroje židinio liepsnoje galima išmėginti šio išties istorinio ir labai gardaus deserto gamybą. Beje, šis iš galybės kiaušinių gaminamas raguotis gali išsilaikyti neprarasdamas nei formos, nei skonio labai ilgai, todėl gali tapti puikia idėja lauktuvėms.
Kurorto vietos, kuriose pildosi skirtingi kulinariniai įgeidžiai
Norint išmėginti modernių rafinuotų skonių, Druskininkuose taip pat yra iš ko rinktis. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir čia naujoji šefų karta keičia tradicinės virtuvės veidą. Naujos kartos šefai vis dažniau eksperimentuoja su vietiniais produktais, tad nenustebkite meniu atradę pienių ledus, mėlynių girą, gintaro arbatą, varškės sūrį su šieno kremu ir pan.
Kalbant apie konkrečias vietas, vertėtų nepraleisti kelis metus iš eilės tarp 30-ies geriausių Lietuvos restoranų patekusio „Velvetti“. Tai – buvusiose banko patalpose įsikūręs šeimos restoranas. Šeimininkė Snieguolė sukasi virtuvėje, o Remigijaus „arkliukas“ – mėsos ruošimas, krosnyje keptų patiekalų kūrimas ir gėrimų meniu. Beje, įdomus faktas – ten, kur dabar yra restorano virtuvė, kadaise buvo pinigų saugykla.
Kitas puikus Druskininkų restoranas – „Toli Toli“. Ar numanote apie ką yra šios vietos meniu? Taip, jis yra gausiai įkvėptas kelionių. Tolimesnių ir artimesnių. Meniu dominuoja skirtingų kultūrų šefų šios vietos šeimininkams asmeniškai padovanoti receptai. Valgiaraštyje gana daug Artimųjų Rytų ir jų virtuvės patiekalų, tačiau tuo neapsiriboja.
Verta paminėti, kad Druskininkuose populiari ir kaukazietiška virtuvė. Čia ją ruošia bei tiekia kelios šiose žemėse įsikūrusios armėnų šeimos, tad maistas čia išties autentiškas ir gardus. Šašlykų ir kitų kaukazietiškų patiekalų gerumu konkuruoja netgi trys kavinės: „Armank“, „ElArmEl“ ir „Jerevan“. O uzbekų virtuvę Druskininkuose reprezentuoja restoranas „Bukhara“.
Viešint Druskininkuose galima papietauti ir vandens malūne. Restorano „Vido malūnas“ terasose nuolat girdimas netoliese ošiantis vanduo, todėl protas čia kaip mat aprimsta ir maistu mėgaujamasi niekur neskubant.
Galiausiai, ieškant tipinių vietos patiekalų vertėtų neaplenkti „Etno Dvaro“ (čia tiekiamas ir vietinio bravorėlio alus) ir „Senojo Nemuno“ – ši vieta yra netgi gavusi apdovanojimą už lietuviškų tradicijų puoselėjimą.
Parengė Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.