Senosios Įpilties piliakalnis (Įpilties, Impilties piliakalnis, Pilies kalnas) yra Kretingos r. sav., Senosios Įpilties kaime, Šventosios intako Įpilties upelio dešiniajame krante, prie buvusio vandens malūno tvenkinio.
Įrengtas aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į Įpilties upelio vingį, kuris puslankiu supa piliakalnį iš šiaurės rytų, rytų ir pietų pusių.
Šlaitai statūs, 6-10 m aukščio. Aikštelė ovali, pilga šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 60×40 m dydžio. Ją žiedu juosia pylimas, kuris šiaurės vakarų pusėje, nuo aukštumos 8–10 m aukščio ir 36–40 m pločio, o nuo tvenkinio pusės – 3 m aukščio ir 15 m pločio.
Pylimo kauburiu eina iki 3,3 m pločio ir 0,6 m gylio griovys.
Pylimo vakarinėje dalyje yra įvažiavimo į pilį vieta, o rytinėje dalyje link upės vedančio išėjimo vieta.
Piliakalnis siejamas su viduramžių rašytiniuose šaltiniuose minima Impilties (Empilten, Ampillen, Ampilten) vietove.
Impilties vardas pirmą kartą paminėtas Kuršo vyskupo Heinricho 1253 m. balandžio 5 d. rašte Livonijos ordino magistrui dėl pietinių Kuršo žemių pasidalijimo. Pagal tą dokumentą ji atiteko Livonijos ordinui.
Įpiltis priklausė kuršių Duvzarės žemei ir, manoma, buvo šio regiono pagrindinė tvirtovė.
Kuršiams 1260 m. sukilus, ji tapo viena pagrindinių sukilėlių pilių.
1263 m. pilies įgulai pasitraukus į Lietuvą, kryžiuočiai pilį užėmė ir sudegino.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia – XIII a. viduriu. Nuo XI a. naudotas kaip tvirtovė. Į šiaurę – šiaurės vakarus nuo piliakalnio 5 ha plote plyti papėdės gyvenvietė. Ji nenaudojama, dirvonuoja.
Pietinęje dalyje šalia piliakalnio stovi dekoratyvinė skulptūra „Kuršis“, pastatyta 2003 m. minint Įpilties vardo pirmo paminėjimo 750 metines.
Vakarinėje gyvenvietės dalyje 2007 m. įrengta skulptūrinė kompozicija „Alka“.
Daugiau panašių nuotraukų: