Niekas turbūt nepaneigs, jog Žvelgaičio piliakalnis (dar vadinamas Žagarės II – uoju, Aukštadvario, Plikuoju Kalnu), patenkantis į gražiausių Lietuvos piliakalnių sąrašą, yra tarsi Žagarės simbolis, be kurio miestas neįsivaizduojamas. Kartu tai įspūdingiausia Žagarės ozo dalis, pakylanti į maždaug 20 metrų aukštį. Manoma, kad ant piliakalnio XIII a. stovėjo pilis. Pagal radinių pobūdį, tai galėjo būti vokiečių medinė pilis. XVI a. – XVIII a. ant piliakalnio buvo dvarvietė, įrengta XIII a. neįtvirtintos gyvenvietės vietoje.
2012 m. Žagarės regioninio parko direkcija įrengė pirmuosius laiptus į Žvelgaičio piliakalnį. Prabėgus beveik dešimtmečiui ir seniesiems laiptams nykstant dėl puvinio, į aukščiausią Žagarės ozo dalį – Žvelgaičio piliakalnio dalį iš P. Cvirkos gatvės jau veda naujutėlaičiai tvirti ąžuoliniai laiptai.
Rekreacinė teritorija Žagarėje, apimanti Žvelgaičių ežerą ir karjerus su jų pakrantėse išsibarsčiusiomis poilsiavietėmis, miškingas Žagarės ozo kalvas su Žvelgaičio piliakalniu – viena gražiausių Žagarės regioninio parko vietų. Kartu ir viena vertingiausių dėl čia esančio vienintelio parko teritorijoje gamtos paminklo – Žagarės ozo, stebimų retų raudonosios knygos paukščių – nendrinės lingės, didžiojo baublio, pievose plevenančio labai reto Lietuvoje drugelio didžiojo auksinuko, žiedais džiuginančių raudonųjų ir baltijinių gegūnių ar pievinių šilagėlių. Nuo 2009 m. Žagarės regioninio parko direkcija, siekdama apsaugoti šią vertingą teritoriją nuo šiltuoju sezonu užplūstančių lankytojų srautų, projektų lėšomis įrengė įvairios infrastruktūros. Lankytojus Žagarės ozo pažintiniu taku aplink ežerą veda laiptai ir tiltai, prisėsti „kviečia“ pavėsinės, žinių suteikia informaciniai stendai. Infrastruktūra kasmet pagal galimybes tobulinama, atnaujinama, pildoma. Viskas įrengiama naudojantis turimais techniniais projektais: „Nacionalinės autoturizmo trasos dalis su informacine sistema Žagarės regioniniame parke, „Žagarės regioninio parko autoturizmo trasa su informacine sistema“ siekiant išlaikyti vientisą stilių visoje teritorijoje. Tačiau medinė infrastruktūra turi ir savo „galiojimo terminą“. Praėjus dešimtmečiui kai kuriuos elementus jau reikia remontuoti, kai kuriuos ir visiškai pakeisti.
Pirmieji mediniai laiptai į Žvelgaičio piliakalnį buvo įrengti 2012 metais. Infrastruktūrą nuolat tikrinant ir stebint jos būklę, šiais metais nuspręsta pagrindinius laiptus į Žvelgaičio piliakalnį iš P. Cvirkos gatvės pakeisti naujais, nes ne tik daug laiptų elementų jau buvo stipriai pažeisti puvinio, bet laiptai ne kartą buvo apgadinti ir lankytojų. Joniškio rajono savivaldybei skyrus lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, šį lapkritį į aukščiausią Žvelgaičio piliakalnio dalį įrengti nauji dvigubo pjovimo obliuotos ir impregnuotos ąžuolo statybinės medienos laiptai. Darbus atliko UAB „Akvitas“, įsikūrusi kaimyniniame Akmenės rajone.
Lietuvoje skaičiuojama daugiau kaip 900 piliakalnių. Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti.
Dažniausiai piliakalniai Lietuvoje yra natūraliai susiformavusios kalvos bei krantų iškyšuliai su žmogaus įrengtais gynybinės paskirties įtvirtinimais (pylimais, sustatintais šlaitais, terasomis, grioviais).
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.