Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatą pasiekia nerimastingos žinios apie badaujančias ir prie žmonių gyvenamų vietų besibūriuojančias kurapkas, kur jos ieško maisto. Draugijos Tarybos sprendimu kreipiamės į šalies visuomenę – padėkime atšiaurios žiemos užkluptiems paukščiams. Beveik tris paras didžiojoje Lietuvos dalyje kritęs drėgnas sniegas, spustelėjus šalčiams, pasidengė kieta suledėjusia danga. Pro sukietėjusio sniego storymę kurapkos nebeįstengia prasikasti iki želmenų. Mes galime ir turime joms padėti. Atokiau nuo gyvenamųjų ir ūkinių pastatų užuovėjoje iki žemės nuvalykime joms aikšteles, iš eglišakių pastatykime pašiūres. Tokiose slėptuvėse paukščiai galės glaustis nuo vėjo ir rasti joms papilto lesalo – įvairių grūdų ar kruopų. Neabejojame, kad ūkininkai turi vieną kitą atliekamą kibirą javų sėklų, grūdų nuovalų, pelų, glėbį šieno pakritų. Toks papildomas maitinimas pagelbėtų kurapkoms ištverti šaltmetį.
Kurapkos sparčiai nyksta visoje Europoje. Regis dar taip neseniai jos buvo neatsiejama Lietuviško kaimo kraštovaizdžio dalimi. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo stebimas katastrofiškas kurapkų populiacijos nykimas. Neatsitiktinai jos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kelios paskutinės šiltos ir beveik besniegės žiemos padėjo kurapkoms atkusti. Vis dažniau vakaro sutemose buvo galima išgirsti jų džeržgiantį tuoktuvių balsą. Tačiau ši žiema kurapkoms vėl gali skaudžiai smogti. Tad kviečiame visus pagal savo išgales padėti į bėdą pakliuvusiems sparnuočiams.