Gedimino kalnas yra didžiausia natūrali tokia kalva Lietuvoje. Aukštutinė pilis (dabar išlikęs tik Gedimino bokštas) – Vilniaus ir visos Lietuvos simbolis, pirmą kartą ji buvo paminėta 1323 m. Gedimino laiškuose. Ši data taip pat laikoma Vilniaus miesto įkūrimo data. Tais laikais (1323 m.) pilis buvo medinė, tik vėliau (tiksli data nežinoma) buvo pastatyta mūrinė. Pilis daugybę kartų buvo puolama kryžiuočių ir jų sąjungininkų, bet jie nė sykio neįstengė jos paimti. 1419 m. pilį nusiaubė gaisras, po to ją atstatė Vytautas. Tuo metu pilies teritoriją juosė akmeninė, maždaug 320 m ilgio siena su trimis gynybiniais bokštais. Aptverti tokios sienos, viduryje, stovėjo trijų aukštų gotikinio stiliaus didžiojo kunigaikščio rūmai, bažnytėlė, 1610 -1613 m. veikė bajorų kalėjimas.
Pilis nukentėjo per karą su Maskva 1655 – 1661 m. ir po to nebebuvo atstatyta. Per 1863 m. sukilimą caro valdžios nurodymu šis kalnas virto Vilniaus tvirtovės dalimi, jis buvo apsuptas grioviais, pylimais ir panašiai. Iš visų pilies bokštų liko tik vakarinis, kurį dabar ir žinome kaip Gedimino bokštą. Tačiau jis buvo gerokai apgadintas, neteko viršutinių aukštų. Vietoj jų buvo pastatytas optinio telegrafo antstatas. Tik 1930 m. antstatas buvo nugriautas, o vėliau ir atstatytas trečias bokšto aukštas.
Bokštas vėl nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, 1956 – 1960 m. restauruotas, jame atidarytas muziejus. Nuo 1988 m. spalio 7 d. bokšte plevėsuoja Lietuvos trispalvė.
Gedimino bokštas yra aštuonkampio plano, akmenų pamatais, plytų sienomis, kurios mūrytos gotikiniu būdu. Bokšto viršus – nuostabi apžvalgos aikštelė, nuo jo atsiveria puiki Vilniaus miesto panorama, kurioje galima matyti daugelio senamiesčio bažnyčių bokštus, Neries ir Vilnelės upės slėnius ir netgi Vilniaus naujamiestį. Šalia bokšto yra gynybinės sienos liekanų: apie 10 m pietinėje pusėje ir 22 m šiaurinėje. Taip pat yra išlikę pietų bokšto apatinė dalis bei šiauriniai vartai. Rytinėje piliavietės dalyje yra rezidentinių rūmų liekanos. Rūmai turėjo bemaž 4 m pločio storio sienas, jie buvo gotikos stiliaus, su smailiomis gotikinėmis arkomis. Geriausiai išlikęs pirmasis jų aukštas, turėjęs keturias patalpas, antrame aukšte buvo didelė menė su kolonomis.
1995 m. suremontavus pilies bokštą, duris atvėrė atnaujinta ekspozicija. Šiuo metu Gedimino bokšto ekspoziciją gali apžiūrėti visi norintys. Ji išdėstyta cokoliniame aukšte bei dar trijose salėse. Cokoliniame aukšte eksponuojama to laikotarpio patranka ir sviediniai. Taip pat šiame aukšte kaba memorialinė lenta Lietuvos kariuomenės savanoriams, 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškėlusiems Lietuvos vėliavą. Pirmojoje salėje eksponuojami XIV a. antros pusės ir
XVII a. pradžios Vilniaus Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių rekonstrukciniai maketai. Taip pat ir Vilniaus fotografų darbai su Pilies kalno ir Pilies griuvėsių bei jų atstatymo vaizdais. Antrojoje salėje eksponuojama XIV–XVIII a. lietuvių karių ginkluotė, taip pat ir riterių šarvai, populiarūs XIX a. pilių ir dvarų interjero puošmena. Trečioji salė skirta Baltijos kelią įamžinusioms fotografijoms ir Lietuvos Respublikos vėliavai, plevėsavusiai Gedimino pilies bokšte 1990 m. kovo 11 d. Beje, garsusis Baltijos kelias kaip tik ir prasidėjo nuo Gedimino bokšto, o nusidriekė iki Hermano bokšto Taline.