Žemaitijos nacionalinio parko didžiausias plotu yra Jazdauskiškio kraštovaizdžio draustinis (2 014 ha). Šio draustinio pietvakariniame kampe Alsėdžių seniūnijoje vienas šalia kito telkšo trys ežereliai: Ešerinis, Lydekinis ir Karšinis (dabartiniuose žemėlapiuose bevardis).
Parenkant šių ežerų pavadinimus mano manymu vietomis sukeisti Ešerinio ir Lydekinio vardai. Lydekinis (0,84 ha) pasislėpęs pelkėtame pratekamame slėniuke, jo vandens paviršius yra žemiausiai iš visų trijų ežerėlių-172 m virš jūros lygio. Šį ežerą iš visų pusių supa tarpinės pelkės ir liūnai. Pelkių paviršius dar pilnai nesusivėręs, einant linguoja. Lydekinio dugnas durpingas, manau ir vanduo rūgštus, todėl labiau tinkamas ešeriams gyventi nei lydekoms veistis. Pagal pailgą savo formą panašus į lydeką, gal todėl ir buvo pavadintas Lydekiniu. Šis ežerėlis pratekantis, gal čia seniau atplaukdavo žuvys iš tada dar natūralaus Pagardenio upelio ir jo intakų? Stovint ir grožintis rudenišku vaizdu ant šio ežerėlio kranto, klausimų daugiau nei atsakymų…
Kiek į šiaurės rytus, vos už puskilomerio, šalia miško keliuko mėlynuoja pailgai ovalios formos Ešerinis (3,1 ha). Čia užpelkėję tik maži siauri paežerės ploteliai, virš vandenės augmenijos beveik nėra. Matosi aukštomis viksvomis apaugę nedideli pusiasaliukai ar mažytės salelės. Ežeras gilus, siekia net 14,3 metro (Taminskas, 1997). Ten kur ežero pakrantės šiek tiek pramintos maudantis, matosi smėlėtas dugnas. Pagal lankymosi žymes, atrodo, kad šis ežeriukas žuvingesnis nei Lydekinis. Manau, kad čia lydekų gausiau nei šios žuvies pavadinimą turinčiame ežerėlyje.
Man labiausiai mielas bevardis (Karšinis) ežeriukas, esantis vos už 200 m į pietryčius nuo Ešerinio ir apie 580 m nuo Lydekinio. Einant nuo Ešerinio, perkopus smėlėtą mišku apaugusią kalvelę, prieš akis atsiveria apie 1,4 ha pelkė ir jo viduryje telkšanti apie 0,5 ha ploto atviro vandens akis. Prie upeliuko kanalo ištakų yra didelė bebrų trobelė. Apyežeryje auga daug gegūnių, gausiausiai iš jų į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta dėmėtoji gegūnė. Latvių botanikai čia rado visoje Europoje nykstančią samaną žvilgančiąją riestūnę. Gyvena reti ir saugomi drugiai pieviniai satyriukai. Saugomų rūšių tikriausiai yra ir daugiau, reikia detalesnių tyrimų. O visa, kas dar žmogaus mažai paliesta, retai lankoma yra didelė saugoma gamtinė vertybė!
Teksto ir nuotraukų autorė: Žemaitijos NP Ekologė Marija Jankauskienė
Gražiausi Žemaitijos nacionalinio parko takai suaugusiems ir net vaikams
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.