Šiandien Kroatijos Respublikai švenčiant pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžią, ant Lietuvos valstybingumo tėvu vadinamo Jono Basanavičiaus paminklo simboliškai užrištas kroatiškas kaklaraištis. Kaklaraištis pasirinktas Kroatijos pirmininkavimo simboliu neatsitiktinai: jis laikomas svarbiu Kroatijos indėliu į pasaulinę kultūrą.
„Šiandien man didelė garbė kartu su jumis švęsti Kroatijos Respublikos pirmininkavimą Europos Sąjungai – tai svarbi diena mums visiems, didžiuojuosi ir džiaugiuosi drauge. Prieš kiek daugiau nei metus, kai atidengėme šią skulptūrą mūsų tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, turėjau svajonę, kad drauge su nauja skulptūra ši aikštė atgytų, skulptūra būtų atvira žmonėms, aikštė taptų populiaria vieta susitikti, švęsti. Šiandienos įvykis – puikus šios svajonės išsipildymas. Dėkoju ir linkiu sėkmės Kroatijai!“ – sveikino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Kroatijoje atsiradęs ir visame pasaulyje pripažinimą pelnęs kaklaraištis simbolizuoja bendrą Europos Sąjungos šalių likimą.
„Manome, kad Europa bus stipri tiek, kiek bus stiprios ir solidarios Europos valstybės. Būti stipria – reiškia siekti bendradarbiavimo, susitarimo, paremto abipuse pagarba. Kroatija prisijungė prie Europos Sąjungos prieš 7 metus, kai Tarybai pirmąkart pirmininkavo Lietuva, – tai labai prisideda prie mūsų šalių kokybiškų ryšių ir santykių“, – sakė J. E. ponas Krešimiras Kedmenecas, Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius.
Panaši kaklaraiščio užrišimo ceremonija šiandien vyksta ne tik Lietuvoje, mažiausiai dar 11-oje Europos miestų. Kroatijos sostinėje Zagrebe, pagrindinėje miesto aikštėje ant vicekaraliaus Josipo Jeličićiaus paminklo taip pat užrištas didelis raudonas kaklaraištis.
Tradicijas puoselėjančioms šalims visada buvo labai svarbu laikytis papročių. Taip atsirado tradicija šaliai, perimančiai šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, savo kadenciją pradėti sukuriant skaras ir kaklaraiščius, kurie įteikiami kaip dovanos pagal protokolą ir kuriuos žmonės savo aprangoje naudoja jau šimtmečius, t. y. nuo XVII a. antrosios pusės, kaip neatskiriamą diplomatinio etiketo dalį.
Daugiau kaip tris šimtmečius kaklaraištis yra pagrindinis elegancija ir kilnumu pasižyminčių vyrų aprangos atributas, pagal protokolą yra nepakeičiama oficialaus etiketo dalis. Kaklaraiščiu viduramžiais vadinta skara, rišama aplink kaklą, buvusi neatskiriama kroatų karių uniformos dalimi. Pagal jas buvo atpažįstami kroatų kariai, po Prancūzijos vėliava kovoję Trisdešimtmečiame kare (1618‒1648 m.).
Prancūzų karalius Liudvikas XIV, būdamas septynerių, pradėjo dėvėti kaklaraištį 1648 m. Tokiu būdu kaklaraištis tapo mados standartu tarp kilmingųjų prancūzų ir buvo vadinamas a la Croate („pagal kroatus“), o iš to pavadinimo atsirado ir žodis „cravate“. Neilgai trukus kaklaraištis paplito po visą Europą kaip kultūros ir elegancijos ženklas. Vėliau Prancūzijoje kaklaraištis tapo pažangos simboliu, o Prancūzijos revoliucijos metu buvo dėvimi juodi kaklaraiščiai, simbolizavę protestą prieš pasenusias idėjas.