Profesionali balerina Kristina Tarasevičiūtė, šokanti jau daugiau nei 30 metų, baletą laiko ir puikiausia meditacijos forma, leidžiančia pabėgti į visai kitokį pasaulį, bet kartu ir priklausomybe, apie kurią galvoji nuolatos ir su kuria gyveni 7 dienas per savaitę. Apie įsimintiniausias patirtis, kasdienį režimą ir per eilę metų pasikeitusį požiūrį į baletą – atviras interviu su žaviąja K. Tarasevičiūte.
Kai užlipate ant scenos, kiekvienas judesys atrodo toks lengvas, nerūpestingas, nereikalaujantis pastangų. Tačiau mes visi žinome, kad tai begalės treniruočių ir sunkaus darbo rezultatas. Koks jūsų kasdienis režimas?
Mano rytas visada prasideda baleto pamoka su trupe, iki pietų seka spektaklių ar pasirodymų repeticijos, o nuo pietų tampu pedagoge ir trenere, dalijuosi patirtimi ir žiniomis apie baletą, sveiką, stiprų, lankstų, traumų išvengiantį kūną BALLET BODY BY KRISTAR studijoje. Vakare grupinės treniruotės, repeticijos ar pasirodymai ir taip…šešias dienas per savaitę.
Kiekvienas profesionalus sportininkas seka savo rezultatus, neabejoju, kad ir jūs nesate išimtis. Papasakokite plačiau.
Visai neseniai išmaniuosiuose „Samsung Galaxy Watch“ laikrodžiuose atsirado baleto treniruotės funkcija ir nepatikėsite, kokia tai man tapo pramoga. Kadangi tuo metu kaip tik stengiausi atgauti formą po atostogų, aš ištisas dvi savaites statistiškai stebėjau, kaip keičiasi mano fizinė ištvermė. Ir jei per pirmą baleto pamoką širdies ritmas šoktelėdavo iki 173 k./min, tai jau po kelių dienų darant tą patį – siekdavo vos 147 k./min. Be to – kas būtų pagalvojęs, kad širdis plaka tokiu pat ritmu atliekant itin lėtąjį kojų kilnojimą adagio ir šuoliuojant grand allegro šuolius.
Mes, šokėjai, juokaudami sakome, jog atliekant kai kuriuos pratimus stoja širdis. Pati netikėčiausia informacija buvo tai, kad laikrodis parodė, jog iš tiesų momentais nuo įtampos ji ima stoti. Negalėjau patikėti, jog tai tiesa, o ne paprastas mūsų juokutis.
O kiek miega balerinos?
Sakyčiau, jog apie 7-9 valandas. Priklausomai nuo to, kiek kas turi pareigų savo gyvenime.
Kadangi įprastai itin didelis krūvis vakarais mane tiesiog iškirsdavo ir su miegu nesu turėjusi problemų, šiais metais net šešis mėnesius kankinausi dažnai prabusdama viduryje nakties ir nebegalėdama užmigti. Tai išbalansuodavo visą dieną – per pietus jau norėdavau miegoti, buvau apimta nuolatinių minčių, kaip sau padėti neužmigti, valgydavau viską iš eilės – tad ir svoris pradėjo augti. Supratau, kad situacija rimta, kai dienos metu vos neužmigau už vairo.
Tai dar kartą privertė įvertinti miego įtaką gyvenimui ir suprasti, kaip savimi pasirūpinti, kaip tvarkytis su savo mintimis dieną, kad nereiktų to daryti naktį gulint lovoje.
Beje, kai susidūriau su nemiga, atlikau eksperimentą su išmaniuoju „Galaxy Watch6” laikrodžiu. Išmiegojus su juo naktį, ryte jūs galite pamatyti visą detalią statistiką, pavyzdžiui, kiek miegojote giliame miege, kiek kartų nubudote ir koks deguonies lygis buvo jūsų kraujyje. Likau nustebinta rezultatais. Pasirodo, jog aš miegu kur kas mažiau nei įsivaizdavau ir tai pagaliau paaiškino neįprastą nuovargį. Turėjau sutikti, jog rezultatai buvo tikslūs – labiausiai nustebino deguonies kiekio kraujyje rodikliai, kurie išties smarkiai nukrisdavo ir tikėtina, kad darė didelę įtaką kūnui, besistengiančiam atsistatyti po fiziškai įtemptos dienos.
Smagu matyti, jog „Samsung“ žengia papildomą žingsnį dėl vartotojų sveikatingumo ir mezga šaunias partnerystes. Šių metų rugsėjo mėnesį technologijų bendrovė, bendradarbiaudama su „Sportland“, pristatė išskirtinį pasiūlymą, apjungiantį išmaniąsias technologijas ir sporto prekes.
Nors balete be galo daug tradicijų ir klasikos, kokios tendencijos šiuo metu vyrauja?
Technine prasme klasikinio šokio atlikimas darosi vis įspūdingesnis. Jei anksčiau šokėjas atstovavo tik vieną šokio stilių, dabar turi išmanyti visus ir dar turėti bent jau akrobatinius pagrindus. O atsiradus internetiniams informacijos šaltiniams, pedagogai, choreografai semiasi įkvėpimo visur, kur tik įmanoma. Tad technikos lygis, įskaitant ir baleto studijas Lietuvoje, tapo išties puikus.
Šiuo metu teatrų repertuaruose galima rasti patį plačiausią kada nors turėtą šokio spektaklių, baletų pasirinkimą. Labai džiugu, jog po eksperimentinės filosofinės fazės, sugrįžta siužetiniai spektakliai. Sugrįžta estetinis grožis.
Ar bėgant metams požiūris į baletą pasikeitė?
Į patį baletą tikrai ne, tačiau kaip į profesiją… aš į baletą, šokį iš esmės atėjau norėdama pabėgti nuo realybės, tai buvo mano mažos mergaitės pati gražiausia meditacijos forma. Galimybė bent kuriam laikui scenoje išgyventi kitų žmonių gyvenimus ir saugiai sugrįžti į savąjį, man buvo tokia mistika, taip viliojo. Tad keliavau į šokio pasaulį per visus sunkumus ir su didele meile. Ji išliko iki šitos dienos.
Šokis, neabejotinai sukelia priklausomybę. Tai visiškas pabėgimo kambarys, kuriam tu atiduoti visas savo jėgas, širdį, jaunystę ir tik finansinės, realios situacijos vienus pabudina, kitus parbloškia… Su laiku atėjo supratimas, kad valdžia nenutuokia kiek turi įdėti pastangų ir žmogiškųjų išteklių, kad žiūrovų vakaras teatre taptų aukščiausio lygio patirtimi, kad po spektaklio žiūrovai išeitų giliai paliesti. Tada pasidaro išties pikta ir apmaudu… bet negali kaltini baleto, negali kaltinti šokio.
Dažnai girdžiu aplinkinius sakančius baleto artistams – išmokite atskirti darbą nuo gyvenimo. Bet mes esame profesionalūs sportininkai su menine pakraipa, tad norint pasiekti geriausių rezultatų scenoje privalome įdėti visą save. Juk tą mūsų „puse kojos“ atliktą darbą matysite ir jūs, žiūrovai. Mes negalime valgyti kiek norime, negalime ilsėtis kada norime, mes visada turime būti pasirengę, jei nutiks kažkas kolegai ar išvis teks įšokti net į tau nepažįstamą spektaklį per keletą valandų. Tai aukšto intensyvumo profesija, o tiksliau – gyvenimo būdas.
Balerina ne tik menininkė, sportininkė, ji dar ir aktorė. Kaip išlaikyti tokią plačią šypseną, kai kojų pirštai kraujuoja?
Juokais tai vadinu pačia didžiausia iliuzija, kurios jokie magai negali perprasti. Tai yra nepaaiškinama, kokį adrenaliną sukelia scena. Jausmas, užvaldantis atlikėją, leidžia pamiršti bet kokius skausmus ir tiesiog šokti.
Tiesa, neslėpsiu, jog esu turėjusi epizodą, kai šokau jausdama tokį skausmą, nuo kurio pasirodymo metu net veidas persikreipdavo (tikriausiai nėra baisesnio skausmo už tą, kuris jaučiamas nukritus keliems kojų nagams – jo neveikia jokie vaistai ar tepalai). Tas valandos spektaklis įėjo į mano šokėjos įstoriją kaip didžiausia įmanoma turėta kančia gyvenime prieš penkis šimtus žiūrovų.
Dažnam vaikui, o taip pat ir suaugusiam ilgos repeticijos, sveika mityba tampa gerokai varginančiu procesu. Kaip išlaikyti motyvaciją?
Mokymasis baleto mokykloje man ir patiko tuo, kad ten visi sirgo ta pačia liga – baletu. Jei atvirai, net nekildavo jokių klausimų apie motyvaciją (buvo labai daug nuovargio), bet motyvacija visuomet buvo šalia. Mes siekiame – scenos ir galimybės pasirodyti joje, o kai turi stiprų palaikymą šalia: mokytojus, tėvus, o gal ir senelius – ta kelionė tampa kur kas lengvesnė.