Alsėdžiai – miestelis Plungės r., prie Sruojos upės.
Archeologiniai radiniai rodo žmones šioje vietoje gyvenus mezolito laikais.
Gyvenvietė išaugo iš papilio prie piliakalnio, pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose 1253 m. (kaip Aliseiden, Alizeyde), buvo istorinėje Ceklio žemėje. Manoma, kad pagrindinė gyvenvietės vieta buvo į pietus nuo piliakalnio, vakariniame Sruojos krante, prie kelio į Žarėnus, Medininkus (Varnius), Gandingą.
1421 m. Alsėdžių valsčių Vytautas priskyrė Medininkų vyskupui, nuo 1465 m. Žemaičių vyskupo pagrindinė rezidencija, tik 1850 m. vyskupas Motiejus Valančius ją perkėlė į Varnius. XIX a. viduryje vyskupų rezidenciją nusavino carinės Rusijos valdžia.
1475–1476 m. vyskupas Baltramiejus Svirenkavičius pastatė bažnyčią, įkūrė parapiją. XV a. pabaigoje – XVI a. prie rezidencinio dvaro išaugo miestelis.
Alsėdžiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio ir 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiuose. XX a. pradžioje sudegė dvaras, 1930 m. birželio 21 d. – didelė miestelio dalis.
Iki XX a. vidurio miestelyje gyveno daug žydų.
Alkos kalno kalvoje stovi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (1793 m.) ir varpinė (XVIII a. pab.).
Pirmosios bažnyčios (iki 1475 ir 1648 m.) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Nukasus dalį Alkos kalno, 1793 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Senosios vietoje pastatyta koplyčia.
Bažnyčia panaši į barokinę bebokštę baziliką ir varpinė, abi pastatytos 1793 m. Bažnyčioje yra 8 barokiniai altoriai, šoniniame – vertingas XVIII a. Šv. Šeimos paveikslas. Varpinėje J. Delamarso dirbtuvėje 1679 m. išlietas žalvarinis varpas.
Miestelyje yra kapinės, stūkso Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia), X–XIII a. kapinynas.
Alsėdžių miestelio planas radialinis, savaimingos raidos. Daug liaudies architektūros vienaukščių medinių namų, pagrindinėje aikštėje.
Daugiau panašių nuotraukų: