Nuo seno Alytaus rajonas garsėjo pušynais apaugusiais smėlėtaisiais kalneliais, vėjuje šiurenančiais ąžuolynais, tyvuliuojančiais ežerais, čia tekančiu Nemunu ir srauniais upeliais, bei gaiviais šaltinėliais. Aplankius šį kraštą nurimsta mintys, pasipildo žinių bagažas ir ilgam lieka gera nuotaika bei prisiminimai.
1. Ar žinote, kad Alytaus rajone, Butrimonyse, yra vienintelis Lietuvoje akrilo kolbos formos fontanas? Jo viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys, per fontano sienas bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą. Sutemus fontanas nušvinta įvairiomis spalvomis. Tačiau to negana – jis stovi vienintelėje lygiakraščio trikampio formos aikštėje Lietuvoje, kuri įtraukta į Urbanistikos paminklų sąrašą. Beje, Butrimonyse gimė JAV moterų krepšinio pradininkė Senda Berenson Abbott (1868–1954), 1985 m. įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų.
2. Ar žinote, kad Alytaus rajone, Vangelonių kaime, pūpsos didžiausias Dzūkijos akmuo su detektyvo kvapeliu? Lietuvos didžiausiųjų riedulių sąraše jis įsitaisęs devintoje vietoje. Akmens ilgis – 7 m, plotis – 4,5 m, apimtis – 18 m. Vieni pasakoja, kad šį akmenį nešė du milžinai ir pametė, kiti – velnias juo norėjo bažnyčią sugriauti, bet neįvertino savo jėgų ir pavargęs metė pusiaukelėj. Šiandien sunku pasakyti, kuri versija tikra, tik apsilankius vietoje galima pabandyti surasti tiesą.
3. Ar žinote, kad Alytaus rajone yra vienintelis Lietuvoje biosferos rezervatas įtrauktas į UNESCO? Žuvinto biosferos rezervatas – seniausia saugoma Lietuvos teritorija, įsteigta 1937 m. 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Biosferos rezervatas yra „Natura 2000“ teritorija, įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą.
Rezervato lankytojų centre susipažinsite su šio rezervato gamtos vertybėmis, jų apsauga. Teleskopais ir žiūronais galima stebėti paukščius nuo apžvalgos bokšto, šalia, Žuvinto ežero pakrantėje, yra mokomasis pažintinis takas su paukščių stebėjimo bokšteliu. Moksleivių užsiėmimams įrengta gamtos klasė.
4. Ar žinote, kad Alytaus rajone, Pivašiūnų bažnyčioje, XX a. pradžioje vyko chorų karai?
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 1909–1927 m. klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Alfonsas Petrulis. Tik atvykęs į naują parapiją pradėjo organizuoti lietuviškas pamaldas, nes senu papratimu Šv. Mišios vykdavo lenkų kalba. Buvo nustatyta tvarka: pirma meldžiasi lenkai, po to – lietuviai. Ilgą laiką vietos lenkai raukėsi dėl tokių naujovių, todėl pasibaigus lenkiškoms mišioms, jie nesiskirstydavo, o laukdavo kol susirinks lietuviai. Užgrojus vargonams, norėdami sutrukdyti lietuviškas pamaldas, pradėdavo giedoti Šv. giesmes lenkų kalba, lietuviai – nenusileisdavo, atsikirsdavo giesmėmis lietuviškai. Šių chorų karų nesugebėdavo nutraukti net klebono griežti žodžiai. Beje, didžiajame bažnyčios altoriuje yra stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, gydomąja galia prilygstantis Aušros Vartų Madonai, ir karūnuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis. Pivašiūnai dar garsėja Žolinės atlaidais, kurie čia vyksta visą savaitę.
5. Ar žinote, kad Alytaus rajone yra vieninteliai saulės laikrodžiai Lietuvoje, kurie rodo ne tik vietos, bet ir Žalgirio mūšio lauko laiką? Raižių kaime 2010 m., minint Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, buvo atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (aut. J. Jagėla). Ta pačia proga prie 1889 m. pastatytos mečetės sumontuoti J. Naviko sukurti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija), Žalgirio mūšio vietos.
Taip pat Raižiuose galima pasmaguriauti pagal senąsias tradicijas, malkomis kūrentoje krosnyje kepto šimtalapio – netaisyklingo apskritimo formos totoriško pyrago su aguonomis ir razinomis, susukto į trapios beveik permatomos tešlos lakštus ir viršuje pabarstyto cukraus pudra. Čia gyvenanti totorių bendruomenė pakvies į ekskursiją ne tik Raižiuose, tačiau ir vietos mečetėje.
6. Ar žinote, kad Alytaus rajone yra paslaptingas Moterties (beje, daugelis neatidžiai skaito, ir sako, jog Moteries) upelio tunelis? XIX a. pab., tiesiant geležinkelį nuo Poteronių kaimo stoties iki geležinkelio tilto per Nemuną Alytuje, 1898 m. Muiželėnų miške pastatyta pralaida (dažniausiai vadinama tuneliu) Moterties upeliui. Sparninio tipo pralaida sumūryta iš tašytų akmenų. Jos ilgis 75,05 m (61.94 m po sankasa), plotis – 3,17 m. Portalai – tašytų stačiakampių akmenų. Pusapskritės arkos skliautas – geltonų molinių plytų, grindys – akmeninės. Vidinis pralaidos aukštis iki skliauto viršaus skirtingas: aukštupyje aukštis yra 5,03 m, žemupyje – 7,00 m. Pralaidoje yra įrengta 10 apie 0,2 m aukščio kaskadų, mažinančių srovės greitį. Tik drąsiausi, nepabūgę šikšnosparnių ir varlių draugijos, gali praeiti šiuo 1897 m. pastatytu tuneliu, nes sankasos aukštis virš jo daugiau kaip 20 m. O jei sugrius einant?..
7. Ar žinote, kad Alytaus rajone yra vienintelė Lietuvoje mokykla atplukdyta iš JAV? Beveik visos statybinės medžiagos (net langų stiklai) buvo gabenamos iš Čikagos (JAV). Pradžioje buvo vežamos į Niujorko uostą, iš jo plukdomos į Klaipėdą, vėliau geležinkeliu pasiekdavo Alytų, iš ten arkliais kinkytais vežimais – Kurnėnus. Tai vienintelė iš Amerikos atplukdyta Lietuvos mokykla. Statybos prasidėjo 1934 m. ir su pertraukomis vyko dvejus metus. Mokyklos statybas finansavo po studijų JAV apsigyvenęs kurnėniškis Laurynas Radziukynas – tai buvo jo dovana gimtojo kaimo vaikams.
8. Ar žinote, kad Alytaus rajone auga Laimės medis? Vaclovo Jankausko akmenų kolekcijoje yra vienas ypatingas eksponatas – Laimės medis. Ant šio medžios vietoj šakų ir lapų auga laimės pasagos, šiuo metu jų yra 2020, nes kiekvienų metų gruodžio 31 d. 24 val. kažkokiu paslaptingu būdu išdygsta po vieną naują pasagą. Palietus šį medį visus metus būsite laimingi. O kad viskas sklandžiai vyktų – prieš važiuojant apie vizitą reikia informuoti tel. +370 698 79 077.
9. Ar žinote, kad Alytaus rajone Adolfas Ramanauskas-Vanagas pradėjo savo partizano kelią? Lietuvos partizanų vadas pradžioje vadovavo Nemunaičio apylinkių partizanų būriui. Šiandien apie šiuos įvykius mena Nemunaityje stovintis Pranciškonų vasarnamis, prie kurio 1945 m. birželio 2 d. prisiekė 120 A. Ramanausko-Vanago vadovaujamų partizanų.
10. Ar žinote, kad Alytaus rajone galima pasijusti sparnuotu husaru? Ką apie juos verta žinoti kiekvienam istorija besidominčiam lietuviui? Kaip jie kovėsi, kokia buvo jų stiprybės paslaptis ir kuo pasižymėjo jų įspūdingosios ietys? Kokią funkciją atliko husarų sparnai? Visa tai galima sužinoti Meškasalio kaime vykstančioje vienintelėje ir unikalioje Lietuvoje sparnuotų husarų edukacinėje programoje, kurios metu pristatoma XVI–XVII a. husariško laikotarpio istorija, atkurti įspūdingi XVII a. aprėdai ir ginkluotė. Vaizdingą pasakojimą papildo ir praktiniai užsiėmimai, tačiau apie sprendimą pasimatuoti sparnuotųjų husarų šarvus ar išbandyti ginklus reikėtų informuoti tel. +370 616 14 142.
