Uostadvaris – nedidelis kaimas Rusnės saloje, Nemuno deltos regioniniame parke, prie Minijos žiočių. Istoriniuose šaltiniuose randama užuominų XVIII a. ten buvus dvarą, tačiau šiandien ten lankytojus pasitinka XIX a. švyturys ir XX a. pradžios vandens kėlimo stotis, padėjusi Rusnės gyventojams apginti savo žemes nuo vandens stichijos.
Uostadvario švyturys buvo pastatytas 1873–1876 m. Atmatos upės krante priešais Minijos žiotis. Švyturio aukštis – 18 m. Statinys yra taisyklingo aštuonkampio formos, raudonų plytų mūro, žaliomis glazūruotomis plytomis puoštomis briaunomis, sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu. Šiandien švyturys navigacijai nebenaudojamas, tačiau įvijais laiptais galima užlipti į viršuje esančią apžvalgos aikštelę ir pasidairyti po Rusnės bei Minijos apylinkes. Uostadvario švyturys yra pripažintas kultūros paveldo bei technikos istorijos paminklu. Be to, jis vis dar veikia kaip kelrodis Žuvies kelyje.
Technikos istorijos paminklu paskelbta ir 1907 m. pastatyta Uostadvario vandens kėlimo stotis su garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nuleidžianti jį į Atmatos upę. Tai pirmasis tokios paskirties statinys Lietuvos teritorijoje. Šiandien restauruotoje vandens kėlimo stotyje įrengtas Šilutės polderių muziejus.
„Žuvies kelias“ – tai, kas nustebins net išrankiausią kelionių gurmaną