„Mūsų genetiniame palikime užkoduotas tautos ryžtas ir pasiaukojimas kovoti už laisvę net tuomet, kai ši kova atrodė beviltiška. XIX amžiaus sukilimai prieš carinę Rusiją, Nepriklausomybės kovų stebuklas, kai paprasti savanoriai atlaikė ir nugalėjo, „vienui vienų“ partizanų kova. Tas pats tautos ryžtas kovoti už laisvę atgijo ir vedė mus 1991 metų sausį. Tada krauju apgynėme savo prigimtinę teisę į laisvę, atsilaikėme prieš tankus ir automatus, prieš brutalaus šmeižto laviną“, – sako Lietuvos laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją minintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių ir uždegė žvakutes prie Seimo Sausio 13-osios memorialo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, Vilniaus televizijos bokšto, kartu pagerbs ir žuvusiuosius, palaidotus Antakalnio kapinėse.
Taip pat Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai pakeltos Valstybės vėliavos. Krašto apaugos ministerijos languose degė vienybės ir vilties žvakutės už 1991 metais žuvusius Laisvės gynėjus.
Laisvės gynėjams, palaidotiems Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio kapinėse Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai padėjo gėles ir uždegė žvakutes.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario mėn.) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius.
