Sausio 25-oji mūsų kalendoriuje žymima kaip Pusiaužiemis. Diena nuo saulėgrįžos jau pailgėjo daugiau kaip valandą ir gamtoje ima matytis pavasario pranašai. Tradiciškai šią dieną pagal gyvūnų elgesį spėjama apie būsimus orus.
Sakoma, kad tą dieną miške savo oloje barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Tai reiškia, kad ilgai lauktas pavasaris bus ankstyvas. Jeigu oras apniukęs, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos, o pagal tai suprasime, kad barsukas apsivertė ant kito šono bei vėl kietai įmigo. Pavasario sulauksime negreitai, žiema užsitęs.
Senoliai porindavo, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda ne tik barsukas, bet ir meška apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių. Tad pusiaužiemis dar vadinamas Kirmėline arba Kirmių diena.
Tradiciškai Kurtuvėnų, Pagramančio, Gražutės regioninių parkų direkcijos šią dieną rengdavo Pusiaužiemio žygius į gamtą, ieškodami barsuko pėdų. Tačiau dėl karantino situacijos šiais metais žygių nebus. Tad siūlome tiesiog susipažinti su barsuku, kuris gyvena ir Lietuvos miškuose.
Barsukas arba opšrus (Meles meles) – stambiausias kiauninių šeimos plėšrusis žinduolis. Specifinis bruožas – baltai juodai dryžuotas snukis. Dryžiai eidami nuo snukio link kūno susilieja į pilką atspalvį.
Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Šie žvėreliai mėgsta ramybę. Veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio, tačiau miegas nėra gilus, kartais, kai nešalta, išeina iš urvo. Ypač kai saulutė juos pažadina. Žiemą nesimaitina, naudodami sukauptas riebalų atsargas.
Surasti barsuko pėdas nėra lengva. Barsukų užpakalinės ir priekinės letenos šiek tiek skiriasi. Priekiniai pėdsakai dažniausiai yra apie 4,7 – 5,2 cm ilgio ir 5 – 5,7 cm pločio, o galiniai – 6,5 – 8,4 cm ilgio bei 4,5 – 4,9 cm pločio. Žiemą barsukai dažniausiai miega.
Barsukai gyvena grupėmis sudarydami monogamines šeimas. Vidutiniškai šeimoje būna šeši suaugę individai bei tų metų jaunikliai.
Barsukai kasa sudėtingas urvų sistemas, dar vadinamas urvų kolonijomis arba urvynais. Pasitaiko šimtamečių urvynų, kurie po žeme sudaro sudėtingą labirintų sistemą su daug išėjimų į žemės paviršių – landų. Didelės urvų kolonijos ypač reikalingos šaltesnio klimato zonose, kadangi atėjus žiemai barsukai geriau apsisaugo nuo šalčio susiburdami kartu giliai po žeme, kur nepasiekia šalnos. Urvuose barsukai praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.
Saugomų teritorijų tarnybos informacija