Rugpjūčio 15 d., ketvirtadienį, per Žolinę, Nidos prieplaukos aikštėje vienai dienai įsikurs istorinių rankų darbo ir kūrybos tradicijų propaguotojai: kurorte vyks jau XXI gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų amatų dienos Neringoje“.
Unikalus nemokamas renginys 11–21 val. lauks visų amžiaus grupių lankytojų ir kvies stebėti amatų demonstracijas bei muzikinius pasirodymus, dalyvauti edukacinėse programose ir ekskursijose.
Tradicinis festivalis – vienintelė tokio pobūdžio šventė Vakarų Lietuvoje, per savo dviejų dešimtmečių istoriją subūrusi gausią istorinių amatų puoselėtojų bendruomenę. „Ši švente – daugiau nei neįprasta pramoga kurorto svečiams. Ji suteikia išskirtinę progą išvysti ir patirti, kaip atrodė mūsų protėvių kasdieniai darbai.
Amatų entuziastai leidžia visiems besidomintiems pasijusti tarsi laiko mašinoje. Šitaip kuriamas visiškai kitoks nei įprasta, nevadovėlinis santykis su istorija“, – teigė renginį organizuojančios įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė dr. Lina Motuzienė.
Rekonstruotus istorinius amatus – nuo deguto varymo iki juvelyrikos – festivalyje demonstruos per pusšimtį jų propaguotojų, atvyksiančių iš įvairių šalies kampelių. „Senųjų amatų šventė yra Neringoje veikiančių muziejų renginių kalendoriaus kulminacija, mat formuodami plačią jo programą dirbame visus metus.
Itin žavi tai, kad daugelis senųjų amatų propaguotojai yra savo sričių profesionalai, kuriems darbas leido atrasti ir unikalių pomėgių“, – akcentavo renginį koordinuojanti dr. Indrė Žigeu, „Neringos muziejų“ direktorės pavaduotoja.
Daugelio festivalyje dalyvaujančių amatininkų profesinė veikla vienaip ar kitaip susijusi su praeities tyrinėjimais: bendruomenėje gausu istorikų, archeologų, muziejininkų.
Tarp ilgamečių šventės draugų yra archajiškas gintaro apdirbimo technikas demonstruosiantis Ruslanas Aranauskas, duonos kepimo ant akmenų galimybes pristatysianti Alfreda Petrulienė, gaminių iš medžio tošies kūrimo technikų entuziastė Raimonda Ramanauskienė, farmacijos istoriją priminsiantis Tauras Mekas, senuosius žvejybos metodus atkūrę Alfreda Petrauskienė bei Česlovas Talačka ir gausūs jų bendraminčiai.
Festivalio subrandintas tradicijas pastaraisiais metais paįvairina vis daugiau naujovių. Programą, kurios pagrindą sudaro amatų demonstracijos, kūrybingai vedamos etnokultūros entuziastės Rovenos Šerpetauskienės, šiemet papildo aštuoni edukaciniai užsiėmimai bei dvi ekskursijos.
Vieną iš jų ves neringiškė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, priminsianti išskirtines šio krašto istorines asmenybes. Kita kvies pasigrožėti Neringa plaukiant mariomis kurėnu „Kuršis“ su kapitonu Aurelijumi Armanavičiumi. Klaipėdietės Inga Norkūnienė ir Lina Jaruševičiūtė su keturkoju asistentu Kuršiu pristatys meninio veltinio dirbtuvių projektą „Minkštai“.
Unikalią festivalio atmosferą kurs ir tradicinė muzika, istorinio šokio pasirodymai. Scenos programą rengia Neringos folkloro ansambliai „Giedružė“ bei „Aušrinė“, kapela „Joldija“ bei svečiai: postfolkloro grupė „Rugiaveidė ir šeima“, senosios muzikos ir šokio grupė „Festa Cortese“.
Šeimoms draugiškas ir nemokamas festivalis kasmet sutraukia apie 3000-4000 įvairaus amžiaus lankytojų.
Renginį remia Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija ir Neringos savivaldybė.
Susipažinti su išsamia festivalio programa galima interneto svetainėje www.neringosmuziejai.lt.