Vištyčio ežeras – ežeras Lietuvoje (Vilkaviškio raj.) ir Rusijoje (Kaliningrado sr., Nesterovo raj.), 3 km į šiaurę nuo Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybių sienos sankirtos.
Vištyčio ežeras susidaręs sudėtingoje Vištyčio aukštumos tarpukalvių dubumoje. Rusijos pusėje ežeras sudaro Didžiąją įlanką, tuo tarpu Lietuvos krantas mažiau raižytas. Dubens šlaitai statūs ir aukšti, su 8 m ledyninio ežero ir 4-5 m holoceno ežero terasomis.
Ežeras užima 17,83 km² plotą, iš kurio Lietuvai priklauso 5,44 km². Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 8,4 km, plotis iki 4,2 km. Altitudė 172,7 m. Giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje.
Į Vištyčio ežerą suteka 15 upelių (Vyžaina, Černica, Bezymianaja ir kt.), šiaurėje išteka Priegliaus baseino upė Pisa.
Ežere veisiasi 22 rūšių žuvys, tarp jų seliavos, sykai, unguriai, vėgėlės, lydekos, ešeriai, kuojos, lynai ir kt. Ežere gyvena ~150 bestuburių rūšių, Didžiojoje įlankoje lizdus suka gulbės, antys.
Ežero atsiradimą apipynę nemažai padavimų. Sakoma, kad senovėje, kai dar nebuvę Vištyčio, toje vietoje buvusi graži lanka arba buvęs didelis miestas Mandabūrija. Pasakojama, kad Vištyčio ežeras atėjęs debesies pavidalu ir nukritęs, kai atsitiktinis žmogus (piemuo, mergaitė) paminėjęs vištytį – netyčia atspėjęs ežero vardą. Kiti pasakoja, kad ežeras atplaukęs žeme ir vis plėtęsis, o virš jo skraidęs vištytis ir cypsėjęs. Kai žmonės sušukę „Vištytis! Vištytis!“, ežeras nurimęs.
Anksčiau ežeras dar vadinosi Vištutis, Vištinis (Wisztyniec, Вистинець) ir Vištytis (Dwystytz, Dwisit). Greičiausiai pavadinimas kilęs nuo žodžio naminiam paukščiui višta
