Prieš 350 metų Vilnius virto ne tik baroko Šiaurės perlu, bet ir buvo pasiruošęs tapti Europos „eifeliu“.
Po Švedų tvano, Seimo nutarimu Vilniaus miesto magistratas buvo įpareigotas atstatyti Žaliąjį tiltą per Nerį. Šio darbo ėmėsi italų kilmės inžinierius ir architektas, artilerijos pulkininkas Giovanni Battista Frediani.
Frediani nebuvo koks nors svetimšalis apsišaukėlis. Iš istorinių šaltinių žinome, kad dalyvavo Pažaislio ansamblio kūrime, užbaiginėjo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statybas. Jis suprojektavo ir Sapiegų rūmų ansamblį Antakalnyje.
Frediani pareiškė galįs per Nerį pastatyti medinį, vienos arkos tiltą. Tokio tipo tiltas prilygo aštuntam pasaulio stebuklui ir tai gerai žinojo Frediani. Paprastai, tais laikais per platesnes upes buvo statomi dviejų ar daugiau arkų tiltai, kuriems reikėjo upės vagoje įrengti ir keletą papildomų atramų.
1671 metais Frediani medinį tilto modelį parodė Vilniaus vyskupui Aleksandrui Sapiegai ir Vilniaus vaivadai Mykolui Kazimierui Pacui. Prieš pritariant tilto statybai, atliktas ir „stress tipo“ testas. Ant modelio atsistojus sunkiausiam vyrui, jo nepavyko sulaužyti. Kaip rašė to meto amžininkai, toks niekur nematytas dalykas pavergė visų „širdis ir protus“.
Tų pačių metų pavasarį Neries pakrantėje buvo suręsta milžiniška pastogė, po kuria buvo surinkinėjama tilto arka. Rudenį imta mūryti įspūdingų matmenų, net iki 30 m pločio ramtai.
Kai arka jau buvo permesta per Nerį, jos pasižiūrėti ėjo minios žmonių. Naujojo tilto aukštis beveik prilygo Vilniaus bažnyčioms, o ant tilto viršaus net buvo pastatyta keletą kryžių.
1673-ųjų sausis prasidėjo netikėtu ledonešiu. Neryje ėmė kilti vanduo. Pareikalauta, kuo skubiau ardyti nebaigto statyti tilto pastolius. Kunigai net leido dailidėms dirbti ir sekmadienį, ir per Tris Karalius. Išmušus tarp arkos ir pastolių esančius pleištus, pasigirdo traškėjimas, tiltas ėmė smukti, o vakare ir visiškai sugriuvo.
Visgi nepaisant nesėkmės, Vilniuje vienos arkos ar vieno žingsnio tiltas per Nerį buvo pastatytas. Tai buvo padaryta arčiau Vilniaus pilių, 2003 metais minint karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų.
Parengta pagal: R. Janonienė, 2015. Sapiegų rūmų Antakalnyje architektas Giovanni Battista Frediani: biografijos bruožai. In: Acta Academiae Artium Vilnensis, 77-78, 2015, p. 13-43.
Nuotrauka: Kitas krantas, iš ciklo Dingęs Vilnius, 2000, Liudas Parulskis.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.