Balandžio 27-28 dienomis jau 23-ius metus iš eilės senojo baltų tikėjimo tęsėjai romuviai vėl švęs Jorės šventę. Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai iš visos Lietuvos renkasi Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, atgimstančios pavasarinės gamtos apsuptyje atšvęsti savo didžiosios pavasario šventės – Jorę.
„Jorė – kalendorinė šventė tapati Velykoms. Bet nesiejama su jokiais istoriniais įvykiais ar svečių tautų mitais. Jorė mūsų prigimtinė – gyvybės atsinaujinimo šventė. Jos esmę išreiškia pati dieviškoji mūsų krašto gamta – sprogstantys pumpurai, pirmoji pavasario žaluma, pirmasis Perkūnas, pavasarinis lietus, visos gyvosios gamtos atgimimas augimui, vešėjimui, brandai“, – sako vienas iš nuolatinių šios šventės rengėjų, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.
Pasak jo, pagrindiniai Jorės šventėje naudojami apeigų ženklai yra jore vadinama pirmoji žaluma, marginti kiaušiniai – joručiai, grūdai, akmenys, ugnis ir vanduo. Jorės šventės apeigų dalyviai savo apeigas pradeda iškilminga eisena į Kulionių piliakalnį, didingai gūrintį vaizdingame Želvų ežero pusiasalyje. Čia giesmėmis ir apeiginiais veiksmais pagerbiamas mūsų tautos protėvių, gynusių Lietuvą nuo priešų, atminimas. Norintys pasišvęsti protėvių papročių puoselėjimui ir pasiryžę savo pačių gyvenimo pavyzdžiu liudyti ir tęsti tautos pirmtakų pradėtus žygius ir darbus, čia gali įsišvęsti į romuvių gretas prieš amžinąją ugnį, protėvių vėles ir visus šventės dalyvius prisiekdami: „…senasis Baltų tikėjimas, vienijęs gimines ir gentis, ilgus šimtmečius gelbėjęs ir įkvėpęs mūsų Tautą – dabar yra čia – mano širdyje. Tepadeda man protėvių Vėlės ir Didieji Dievai. Tegul teikia stiprybės ir galių žengiant į ateitį. Tebūnie Darna!“
Gavę šiam žygiui juos kreipiantį ir įkvepiantį pasiryžimo ženklą, jie tampa Senojo baltų tikėjimo bendruomenės nariais…
Sugrįžę Jorės šventės dalyviai į Dangaus šviesulių stebyklą, nuo piliakalnio parsinešta ugnimi, įkuria ugnies aukurą. Aukojama Žemynai, Gabijai, giedamos Jorės giesmės, apeiginiu rateliu pagerbiami joriukai – vardus su šaknimi Jar-, Jor-, Jur- turintys šventės dalyviai ir ant piliakalnio davusieji šventą pažadą tęsti baltų tikėjimo kelią. Po to Perkūnui skirtoje šventovėje aukojami akmenys atsivežti iš įvairių baltų žemių vietų, tariami palinkėjimai skirti šventės dalyviams ir visai tautai.
Pirmos dienos apeigos baigsis visą dieną Perkūno šventovėje virusio šventinio viralo ragavimu ir vaišėmis gamtoje ant pirmos pavasarinės žolės jaunų atžalų…
Kaip ir kasmet Jorės šventėje vyks ir margučių ridenimas, pavasarinis supimasis – „supkite meskit mane jauną“…, apeiginė pirtis su maudynėmis Lenktinio ežero vandenyse…, šokiai prie laužo, naktinė „Gyvo žalio“ iškyla su deglais į Kulionių piliakalnį…
Šeštadienio pavakary, 17 val. šventės dalyvių lauks Algimanto Bučio knygos „Lietuvių karaliai…“ pristatymas. Šią nepaprastą knygą žodžiu ir daina įgarsins aktorius Gediminas Storpirštis.
Antrąją Jorės dieną, balandžio 28 d., sekmadienį, garsus etnofotografas Vytautas Daraškevičius pristatys savo nuotraukų knygą „Saulės ratu“, kurioje daug vietos skirta ir Jorės šventės apeigų vaizdams. Paskui vyks Senojo baltų tikėjimo apeigų prasmei ir turiniui aptarti skirta išplėstinė Krivulė. Mintijimai apie baltiškų apeigų gelmę dalinsis Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė; mitologas dr. Dainius Razauskas; filosofas dr. Ignas Šatkauskas; etnomuzikologė dr. Dalia Urbanavičienė, etnologė Nijolė Balčiūnienė; etnokosmologas J.Vaiškūnas ir kiti. Vyks dr. Ainės Ramonaitės 2011 m. nufilmuoto videopokalbio su Lietuvos Romuvos Kriviu Jonu Trinkūnu (1939-2014) peržiūra.
Vidurdienį milžiniškoje lauko keptuvėje bus kepama apeiginė kiaušinienė. „Gamtos ir visos gyvybės atbudimo šventėje labai svarbus apeiginis kiaušinis – jorutis – margutis. Jis aiškiausiai primena ir parodo, kad gyvybė gema iš gemalo. Praskilus kiaušiniui – skleidžiasi gyvybė. Taip ir žmogus po žiemos užsidaręs, susisukęs į rūbų sluoksnius turi „išsilukštenti, nusimesti apsauginius lukštus” atsilapoti, ir atgauti gyvastį Saulei spinduliams pabeldus…“ – sako Jorės šventės rengėja Molėtų krašto muziejaus muziejininkė Daiva Vaiškūnienė.
Pasak jos, nuo senų laikų žmogus per simbolius stengėsi išreikšti savo svarbiausias mintis ir jausmus. Protėviai savo įžvalgas apie žmogaus gyvenimą, įsivaizdavimą, kas yra kosmosas, kokia žmogaus vieta jame išrašė simboliais ant margučių, verpsčių… apeigose.
Šventės dalyviai ridens joručius, supsis, galės pasimokyti sutartinių giedojimo paslapčių, archeologinių žalvarinių papuošalų gamybos, pasimiklinti žaisdami senovinius žaidimus ar pagvildenti seniai ramybės neduodančias protėvių pasaulėžiūros paslaptis su baltų kultūros ir mitologijos žinovais.
Nuolatiniais Jorės šventės rėmėjais yra Lietuvos kultūros taryba, Molėtų rajono savivaldybė ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija.