Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta paroda „Simonas Daukantas: Aš dėl lietuvystės pamatus dedu”. Taip Valdovų rūmų muziejus kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu siekia priminti iškilią XIX a. Lietuvos istorijos asmenybę – Simoną Daukantą (1793-1864), kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai ir vėliau pats pateko į lietuvių kultūros, literatūros istorijos puslapius.
„Tai nėra lengvo turinio paroda ir tai natūralu, nes pati Simono Daukanto asmenybė yra išties įvairialypė, daugiasluoksnė, ne veltui apipinta daugybe legendų. Bendradarbiaudami su įvairiomis Lietuvos atminties institucijoms – muziejais, bibliotekoms, Lietuvos valstybės istorijos archyvu ir privačiais asmenimis, saugančiais su Simonu Daukantu susijusį paveldą, norėjome atskleisti tiek jo gyvenimo faktus, tiek ir parodyti jo atminimą”, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus koordinatorė, šios parodos kuratorė Gintarė Džiaugytė, primindama, kad šiais metais minimos ir šios asmenybės 155-osios mirties metinės.
Parodoje pristatoma kiek daugiau nei 110 eksponatų, kurie atskleidžia dvi temas. Tai – Simono Daukanto biografija ir darbai bei jo atminimui įamžinti skirti darbai. Daugiausia dėmesio skiriama šios istorinės asmenybės veikalų rankraščiams. Didžioji šio palikimo dalis, padovanota jo giminaičių Kaunackių, saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
Pirmoje parodos dalyje, skirtoje Simono Daukanto biografijai ir darbams, eksponuojami svarbiausi reliktai, geriausiai atskleidžiantys jo gyvenimo kelią ir veiklos daugiakryptiškumą, kurių simbiozė įprasminama paties istoriko žodžiais: „Aš dėl lietuvystės pamatus dedu”.
„Simono Daukanto biografijoje esama daug legendinių pasakojimų. Tai istorijos apie valstietišką ir vėliau subajorintą jo kilmę, mitinė kelionė pėsčiomis iš Kalvių, Žemaitijos, į Vilnių. Daiktų, siejamų su šia asmenybe, yra likę mažai, tik Šiaulių „Aušros” muziejuje saugomi jam priskiriami kėdutė ir skrynelė, jie pristatomi ir parodoje”, – sako G. Džiaugytė.
Pasak jos, gausesnis paties Simono Daukanto sukurtas palikimas. Studijomis ir gyvenimu Vilniuje prasideda jo kaip istoriko, švietėjo, etnografo kelias. Parodoje autoriaus gyvenimo etapai – Kalviuose, Vilniuje, Rygoje, Sankt Peterburge, Varniuose ir Papilėje – pristatomi atskirai. Kiekvienas jų vainikuojamas žinomiausiais istoriko veikalais.
Antroje parodos dalyje pristatomi įvairaus pobūdžio Simono Daukanto atminimo įamžinimui skirti kūriniai. Per visą istoriko gyvenimą sukurtas tik vienas portretas, kitų atvaizdų nėra žinoma. Šis vienintelis vėliau tapo įkvėpimu kitiems menininkams. Medaliai, atvirukai, portretai, liaudies menas (drožiniai, siuviniai), skulptūros, grafikos kūriniai, monografijos – parodoje eksponuojama gausi įvairiažanrė kūryba, primenanti Simono Daukanto asmenybės svarbą ir jo indėlį į lietuvystę.
Paroda atidaroma naujame Valdovų rūmų muziejaus Parodų centre (VI maršrutas, II aukštas). Ji veiks iki gegužės 12 dienos. Parodos veikimo laikotarpiu taip pat planuojama turininga kultūrinė programa.