Jurbarko kraštas vilioja vaizdingų Rojaus keliu, įspūdingais dvarais ir pilimis, ir nemažiau įspūdingais atradimais.
Belvederio dvaras
Ar žinojote, kad Jurbarko rajone turime ilgiausius lauko laiptus į Nemuno slėnį? Važiuojant Rojaus keliu išvysite atsivėrusį vaizdą į Belvederio Dvaro sodybą.
Ant aukšto Nemuno kranto įsikūrę dvaro rūmai pastatyti 1830–1840 m. pagal italo architekto Pjero de Rosio itališkos vilos projektą. Dvaro rūmų statytojas – Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Belvederis – itališkai – „gražus vaizdas“. Rūmus supa retų medžių parkas. Iš masyvaus triaukščio rūmų bokšto atsiveria nuostabus vaizdas – Nemuno bei Dubysos slėniai.
Belvederio dvaro kompleksą sudaro pats dvaras, svirnas, koplyčia ir 17 ha dydžio parkas, besišliejantis prie natūralaus miško. Daugiau kaip dešimtmetį niokotas dvaras vis dar skleidžia buvusios didybės ir prabangos aurą. Nei karai, nei po Nepriklausomybės atgavimo siautėję vandalai nesugebėjo visiškai suniokoti Belvederio dvaro – dar ir dabar jame yra išlikusių didybės atminties pėdsakų.
Ilgą laiką dvaras buvo neprieinamas pro šalį važiuojantiems keleiviams – jie tik iš išorės galėjo apžiūrėti dvaro architektūrą ir pasigrožėti nuostabiais apylinkių vaizdais.
Šiuo metu Dvaro durys yra atvertos lankytojams – į vidų gali pakliūti visi norintys. Nors pastato viduje nebeliko buvusios prabangos, tačiau dar ir dabar yra kur akis paganyti. Pradėtas tvarkyti dvaras ir jo parkas neužilgo taps neatpažįstamu, jo laukia didūs pasikeitimai. Galite tapti šio virsmo liudininkais.
Belvederio dvaras (55.0802600862115, 23.390828930853637)
Panemunės pilis
2021 m. vasarą Vilniaus dailės akademijos valdoma Panemunės pilis po išsamių tyrimų ir kruopščios restauracijos atvers pietinį korpusą.
Tai pagrindinis pilies korpusas, kuriame buvo Žemaitijos kunigaikštystės valdytojų, Žemaičių seniūnų, Antano Anupro Gelgaudo ir Mykolo Gelgaudo bei 1830–1831 m. sukilimo vado Lietuvoje Antano Gelgaudo reprezentaciniai apartamentai. Atkreiptina, kad 2021 m. liepos 13 d. taip pat bus minimos 190-osios sukilimo vado Antano Gelgaudo mirties metinės. Taip pat vyks ir daugiau renginių Gelgaudų tematika, nes šie metai 2021 m. Jurbarko rajone paskelbti Gelgaudų metais.
Šia proga Panemunės pilis lankytojams pateikia 3 aktualias naujienas:
1. Žemaitijos kunigaikštystės valdytojų reprezentacinių apartamentų interjerų ekspozicija. Išskirtinė vertė – restauruota klasicistinė sienų tapyba. Atidarymo proga planuojami renginiai skirti pristatyti reprezentacinius apartamentus, sieninę tapybą bei iškilias pilyje gyvenusias asmenybės.
2. Nauji ir atnaujinti ekskursijų maršrutai. Lankytojams bus siūlomi 4 maršrutai: Rezidencija (naujas maršrutas), Virtuvė (atnaujintas maršrutas), Pilis (atnaujintas maršrutas) ir Parkas (atnaujintas maršrutas).
3. Sukurtos naujos ir atnaujintos edukacijos skirtingoms amžiaus grupėms.
Be šių su pačia pilimi susijusių trijų naujienų, taip pat yra dar viena džiugi žinia – jau pavasarį kviečiame į atnaujintą Panemunės pilies parką (baigtas I-asis darbų etapas).
Panemunės pilis (55.09926800574072, 22.986457094823063)
Karšuvos žiedas. Dar viena nauja trasa: „Pasivaikščiojimas jūros dugnu.”
Karšuvos girioje įrengta dar viena trasa „Pasivaikščiojimas jūros dugnu”.
Kviečiame jus trumpam pamiršti skubančią kasdienybę, susilieti su gamta keliaujant Karšuvos girioje. Tai 17 km kelionė, kurioje patirsite šimtametės Karšuvos girios stiprybę ir ramybę.
Kelionė pradedama visai šalia istorinio Mažosios Lietuvos miestelio Viešvilės ir neriama tolyn į gaivią Karšuvos girią. Šiame maršrute miško takelis veda vieno iš keturių rezervatų Lietuvoje – Viešvilės rezervato riba. Čia pamatysite kaip atrodo žmogaus rankos nepaliesta gamta, jei jums pasiseks išvysite briedžius, tauriuosius elnius, šernus ir kitus miško gyvūnus. Paėjėję toliau, kopsite į aukščiausias Lietuvoje žemynines kopas. Tai Kaskalnio geomorfologinis draustinis. Kadaise čia buvo jūros dugnas. Slinkdami ledynai ir suformavo šį įstabų kraštovaizdį.
Šiaurinėje Kaskalnio draustinio pusėje galima atsikvėpti Svarkalnio aikštelėje ir prieš grįžtant į starto vietą būtinai užsukite į buvusią raketų bazę Šilinės miške, kur iki šiol grėsmingai stūkso angarai, kuriose SSRS laikais laikytos karinės raketos, bet kada pasiruošusios skrieti į Vakarų pusę.
Maršruto pradžia (55.08564777959021, 22.381458958882682)
Nauja lankytina vieta – maršrutas „Kauno gatvė pasakoja”
Šios gatvės istoriją byloja čia įrengti Sinagogų aikštės memorialas, 7 smulkiosios metalo plastiko skulptūrėlės ir atminimo lenta.
Prie Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios kabo milžiniškas varpas. Jį 2013 metų birželio mėnesį antram gyvenimui prikėlė Jurbarko Rotary klubas. Tai tas pats varpas varpo, kuris buvo nugriautas karo metu, o Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Grabauskas pašventino naujam gyvenimui.
„Panteros“ skulptūrą. Legenda pasakoja, kad Panteroje įsikūnydavo vyriausia deivė Medeina, nenorėdama parodyti savo tikrojo veido. Pasivertus Pantera ši deivė slapta padėdavo moterims auginti vaikus, vyrams medžioti. Po dienos darbų Pantera grįždavo pas savo drauges deives. Patikusi žmonėms Pantera. Statė jai stabus ir dovanojo dovanas. Šiandien skulptūra monumentaliai sutingus Kauno gatvėje.
Knechtas. Tai laivams pririšti skirtas įrenginys primenantis, kad Jurbarkas nuo neatmenamų laikų buvo laivininkystės kraštas. Šis knechtas simbolizuoja anuos laivininkystės klestėjimo laukus.
Jurbarko krašto žiobrinių skulptūra. Žiobrinės tik šiam kraštui būdinga šventė, kurioje laužo kaitroje buvo kepami ant karklo vytelių suverti žiobriai. Tai jau kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija. Pasakojama, kad kartą žiobrinėse lankėsi net pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Jam taip patiko ant žarijų kepti žiobriai, kad jų kepėją Onutę Mikutaitė kviesdavosi į prezidentūrą paruošti žiobrius Prezidento svečiams.
Monumentali skulptūra pasakoja apie miestelius įsikūrusius prie Nemuno. Miesteliai yra išsidėstę vienas paskui kitą palei Nemuną – nuo Seredžiaus iki Viešvilės. Skulptūroje pavaizduoti šių miestelių herbai. Ji tarsi kviečia aplankyti, pažinti ir atrasti jų grožį.
Monumentinė lenta – bankelis. Kauno gatvė Nr. 33 paženklintame name tarpukariu veikė pirmasis bankelis – Jurbarko komercijos savitarpio kredito draugija. Štai ši monumentinė lenta ir primena kreditinio tarpininkavimo įstaigos Jurbarke pradžią. Džiugu, kad ir šiandien šias tradicijas sėkmingai tęsia Jurbarko kredito unija.
Valcas. Nuo IXX amžiaus Jurbarką garsino auksakaliai. Meistrai turėjo valcų įrenginius aukso sidabro papuošalams gaminti. Šioje skulptūroje tarp valcų įsuktos kadaise šioje gatvėje veikusių verslininkų pavardės. Gyvenimai kartais įsukami tarp negailestingų valcų, o 1940 metais užrakinta spyna byloja, kad prasidėjus sovietų nacionalizacijai juvelyrų veikla buvo nutraukta. Jurbarke garsiausių juvelyrų šeimos: Puliarovičiai, Abramovičiai, Krelicai gyveno ir dirbo Kauno g. Nr. 31 pažymėtame name.
Sinagogų aikštės Memorialas. Centrinis memorialo elementas iškyla virš bangų lyg plaustas. Ant jo skulptūrinė kompozicija, primenanti senąją medinę Jurbarko sinagogą. Ši sinagoga buvo pagrindinė Jurbarko žydų bendruomenės maldos vieta ir jos širdis. Neišpasakyto grožio sinagoga buvo visos bendruomenės pasididžiavimas. Žmonės iš tolimų kraštų keliaudavo jos pamatyti. Vėlyvą 1941 metų vasarą naciai su vietos koloborantais sunaikino sinagogą ir visą Jurbarko žydų bendruomenę.
Kauno gatvė namo Nr. 64 ant sienos juoda marmurinė atminimo lenta primena, kad šioje vietoje 1945 – 1953 m. šioje aikštėje buvo niekinami nužudytų Lietuvos laisvės gynėjų kūnai.
Maršruto pradžia (55.076175880720626, 22.76461475396659)
Zuikio kiemas
Keliaujant su mažaisiais Raudonėje nepamirškite aplankyti ir Zuikio kiemo, kuris nestokoja kūrybingumo ir žadą šiam sezonui daugiau įdomių eksponatų bei galimybę susipažinti su ūkio ožkytėmis. Taip pat teiks naują paslaugą pasivažinėjimą Nemuno slėniu.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.