Trenkturas šį kartą kviečia išbandyti savo jėgas, sveikatos ir gamtos lopšyje, viename seniausių kurortų Lietuvoje – Druskininkuose.
Šis žygis skirtas nuo pradedančiojo žygiuotojo (10 km.) iki žygių entuziasto (50 km.). Rinkis pagal savo jėgas – https://trenkturas.lt/druskininku-zygis-2020/.
Ką išvysite žygiuodami su Trenkturo žygiu Druskininkuose:
Girios aidas susipažink su Dzūkijos gamta
Kitaip dar vadinamas miško muziejumi po atviru dangumi. Pritaikytas visai šeimai susipažinti su vabzdžiais, paukščiais ir augalais. Girios aidas pilnas interaktyvių žaidimų ir smagių užduočių.
Grūto ežeras – su visa Grūto šeima
Kas yra Grūtas? Grū̃tas spėjama *Griūtas, kuris būtų iš griūtis („griūvantis, irstantis skardis“), griūti („virsti, gulti“).
Grūto ežero supa Grūto miškas, iš ežero išteka Grūta, o prie vakarinio ežero kranto įsikūręs Grūto parkas.
Karolio Dineikos sveikatingumo parkas – ar žinojai?
Trečiasis parkas šioje vietoje. Viskas prasidėjo 1923 m., kai Druskininkai ir Vilniaus kraštas buvo okupuoti lenkų, vadovaujamų maršalo Jozefo Pilsudskio. Poilsiaudamas Druskininkuose jis sunegalavo ir pagalbos sulaukė iš jaunos žavios gydytojos – lenkaitės Eugenijos Levickos. Tarp jųdviejų prasidėjo meilės romanas, o sveikatingumą per sportą propagavusi medikė gavo progą 1924 m. įkurti sveikatingumo parką, kuris, beje, buvo ir antrasis nudistų parkas Europoje. Čia žmonės mankštinosi be drabužių, kad taptų sveikesni judėdami saulėje ir grūdintųsi vėjyje. Pasakojama, kad kasdien jame apsilankydavo po tris tūkstančius žmonių. Deja, Eugenija Levicka mįslingomis aplinkybėmis mirė 1931 m., o po karo parkas sunyko.
Tarpukariu Lietuvoje iškilo legendinė asmenybė – sporto treneris, kovotojas prieš bermontininkus, psichologas, Kūno kultūros instituto įkūrėjas Karolis Dineika. Jis pirmasis prabilo apie tai, kad sportas turi būti skirtas sveikatingumui, o ne rezultatams siekti. Kalbėjo apie psichologinės būsenos įtaką žmogaus fizinei sveikatai, sukūrė unikalią psichofizinių treniruočių sistemą. Dėl to net pramintas „Druskinininkų stebukladariu“, nors apie savo veiklą jis kukliai sakė: „Visa, ką gyvenime bedariau, kuo užsiėmiau, tarnavo tam, kad kuo mažiau būtų ligonių ir ligoninių“. 1952 m. Druskininkuose K.Dineikos iniciatyva įkurtas gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parkas, o pats mokslininkas tapo jo vedėju.
Ilgainiui parkas sunyko, vėl buvo atgaivintas 2015 m. Ir šiandien nuostabios gamtos kampelyje puikiai dera lakoniški XXI a. natūralumu dvelkiantys statiniai, sporto ir poilsio erdvės, net galima išbandyti maudynes po Ratnyčėlės kriokliais.
Liūdnos Mergelių akys
Mažas pelkėtas ežerėlis, telkšantis pušynų apsuptoje dauboje. Ežerėlis sudarytas iš dviejų vandens telkinių, sujungtų sąsiauriu.
Liūdną Lietuvos istoriją menanti vieta, šalia ežerėlio stovi memorialas žuvusiems Dainavos apygardos Merkio, vėliau Kazimieraičio rinktinės partizanams atminti. Jų palaikai dar 1944-1953 m. buvo sumesti į Mergelių akių ežerą.
Vijūnėlės parkas
Mėgstamiausia ilgų pasivaikščiojimų vieta – Druskininkuose. Parko viduryje rasite populiariuosius kaktomis susirėmusius avinus – jeigu tokios nuotraukos neturite, sustokite pasidaryti!
Velnio akmuo – skaldė, bet nesuskaldė
Mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante.
Akmuo stūkso vietovėje, kuri vadinama Ažugojais, Pagojais. Istorinėje literatūroje minimas nuo 1923 m. pasakojama, kad akmenį apie 1841 m. norėta suskaldyti ir panaudoti Druskininkų bažnyčios, o apie 1905 m. – Ratnyčios bažnyčios statybai, bet vietos gyventojai, laikę akmenį šventu, neleido jo sunaikinti. Tiesa, vėliau apylinkės ūkininkai savo reikmėms akmenį apskaldė. 1936 m. per gegužines pamaldas iš Gardino atvykę dvasininkai atlaikė prie akmens pamaldas ir pašventino atsivežtą metalinį kryžių, kuris buvo įstatytas į akmens viršūnę. Sovietmečiu kryžius buvo nulaužtas.
Kodėl Velnio, kelios padavimų versijos?
Akmenį Velnias nešęs užtvenkti Nemuną, tačiau rytmetį gaidžiams pragydus jį pametė.
Akmenį Velnias nešė per Nemuną norėdamas baigti mūryti Liškiavos pilį, tačiau užgiedojus gaidžiui, akmuo iškrito.
Saulės takas – dozuotas pasivaikščiojimas
Šio parko istorija kiek kitokia nei kitų parkų. Druskininkus poilsiui pasirinkęs tuometinis LKP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus, pasigedo tuo metu labai populiarios: „dozuoto pasivaikščiojimo“ procedūros – tai pasivaikščiojimo takas su pažymėtais nueitais atstumais. Po jo vizito, per dvi savaites nuo gauto įsakymo buvo įrengta ir ir įgyvendinta ši idėja.
Žilvino takas – pagal Eglę žalčių karalienę
Tako pavadinimas kilęs iš lietuvių liaudies legendos apie Eglę ir žalčių karalių Žilviną. Kaip tikras žaltys, keliuko vingiai raitosi per pušyną Druskininkų rytuose. Tako pradžia Druskininkų senamiestyje, nuo lenkto balto tiltuko Nemuno ir Ratnyčėlės susiliejimo vietoje. Pakeliui išvysite ekspoziciją apie vieną garsiausių XX a. pasaulio skulptorių, kubizmo atstovą Žaką Lipšicą. Jo darbai buvo eksponuojami Niujorko modernaus meno centre (MoMA).