Telšių senamiestyje, Respublikos gatvėje, 53 iki tvarkybos darbų pradžios stovėjo savo išore niekuo neišsiskiriantis tinkuotas dviejų aukštų pastatas su rūsiais. Paaiškėjo, kad po tinku slėpėsi visas pirminis pastato grožis (pirminė architektūrinė išraiška buvo sunaikinta sovietiniais metais, viršutinė puošybos dalis nuardyta, kiti elementai nukalti, o fasadai nutinkuoti). Vykdant tvarkybos darbų projektą (parengė UAB „Klaipėdos projektas“, projekto vadovas Juozapas Tilvikas), nuo 2021 metų kovo šis pastatas buvo atkuriamas etapais. Pirmuoju etapu buvo atlikti visi eksterjero tvarkybos darbai ir taip atkurta jo pirminė architektūrinė išraiška.
Šių metų lapkričio pabaigoje KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė antrajame etape atliktus tvarkybos darbus – vidaus laiptų, rūsio patalpų restauravimo, remonto, rūsio lauko medinių durų, vidaus medinių su profiliuotais apvadais ir filinginiais angokraščiais durų remonto darbus. Pastato tvarkybos darbus atliko UAB „Telšių meistras“. Visas pastatas sutvarkytas privačiomis lėšomis, dalinai tvarkybos darbus kompensuojant valstybei.
Nuo XIX a. II pusės Telšių apstatyme (turtingesnių miestelėnų, valstybinių pastatų statyba) atsirado profesionalios architektūros pavyzdžių, iki tol vyravo medinė liaudiška architektūra. 1867 m. iš 315 Telšių miesto pastatų tik 6 buvo mūriniai. Vienas iš profesionalios architektūros pavyzdžių yra būtent šis pastatas Respublikos gatvėje.
Buvo teigiama, kad jį 1895 m. p. Ester Šmerkovičienė pastatė kaip viešbutį. Tačiau šie duomenys gali būti abejotini, todėl tikslūs statybos metai nėra apibrėžiami ir spėjama, kad pastatas pastatytas po 1908 m. gaisro, per kurį Telšiai labai nukentėjo. Atsižvelgiant į istoriko J. Tatorio medžiagą, pagrįstą archyvo dokumentais, pastato statytoju ir savininku XX a. pradžioje laikytinas žydų tautybės Telšių gyventojas Neimanas (Neumann). Gali būti, kad naujai pastatytame pastate kurį laiką veikė viešbutis, o vėliau savininkas jį išnuomojo Telšių apskrities policijos valdybai. Pastatas buvo pritaikytas kalėjimui, kuris veikė beveik iki 5 dešimtmečio. Kalėjime caro laikais buvo kalinami knygnešiai. Šiame pastate kalėjo ir politiniai kaliniai, kurie 1941 metų vasarą, tik prasidėjus karui, sovietinių budelių buvo žiauriai nukankinti ir sušaudyti Rainiuose. Vėliau kalinti žmonės prieš trėmimą į Sibirą. Ant pastato fasadų pritvirtintos memorialinės lentos Rainių kankiniams atminti ir 1940–1941, 1944–1947 m. kalintiems ir kankintiems kovotojams už Lietuvos laisvę atminti.
Pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu.
