Rugpjūčio trečiasis savaitgalis – Pasaulinė švyturių diena. Kol pajūryje šurmuliuos Jūros šventė, Aukštaitijoje, Molėtuose, visuomenei pristatytas netikėtumas – švyturių kolekcija. Net 8 savaites kultūrinių iniciatyvų grupės „Kvadratas“ parodiniame paviljone „Molėtai/ Gobis. Lauko ekspo” (Vilniaus g. 44, Molėtai) bus galima išvysti kolekcininko Nerijaus Čepausko surinktus 63 keraminius Lietuvos, Europos ir tolesnių šalių švyturius.
Unikalūs eksponatai Aukštaitijai
Pasak kolekcininko, daugiau nei 8 metus kaupiančio ir saugančio keraminius švyturius, norėta, kad Molėtai turėtų netikėtumą – kitame krašte švyturių paroda nebūtų tokia unikali. Nerijaus Čepausko surinkta kolekcija – įkvėpta pajūrio, tačiau savo namus Molėtuose kuriantis vyras daug asociacijų atranda ir ežeringame Molėtų krašte. Gamta, galybė vandens, ežerų – būtent tai, kas čia įsikūrusiam klaipėdiečiui yra artima. Pasak Nerijaus, simboliška, kad Molėtų herbe vaizduojamas jūrinis paukštis žuvėdra, įprastai pajūrio žmonėms atpažįstamas kaip paukštis, išlydintis ir pasitinkantis jūreivius. Kaip švyturys. Jūreiviai, girdėdami žuvėdrų klykmą, žino, kad krantas jau netoli.
Turbūt nenuostabu, kad Klaipėdoje gimęs ir augęs kolekcininkas savo pirmąjį švyturį įsigijo būtent Jūros šventėje. Nors pirmas siekis tebuvo surinkti visų Lietuvos švyturių atitikmenis, šiandien vyro kolekcijoje glaudžiasi 63 švyturiai. Čia vietą atrado penki Lietuvos švyturiai, didelė dalis kitų – Baltijos jūros valstybių švyturių – Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Danijos bei Vokietijos. Vienas, šiuo metu išskirtinai ypatingas – Ukrainos, Chersono sryties švyturys. Pasak kolekcininko, tai bene aukščiausias švyturys Europoje, tikrai akį patrauksiantis ir tarp kitų kolekcijos eksponatų.
Skirtumai – detalėse
Visa tai – paties Nerijaus įsigyti švyturiai – keraminės žvakidės. Tik keletas jų kolekcininkui buvo padovanoti. Paskutinis – beveik 1 m aukščio Klaipėdos švyturys, tačiau pirmasis švyturys su lempute. Iki šiol visi eksponatai sužibdavo juos papuošus degančia žvake.
Nors dydžiu švyturiai skiriasi menkai, kolekcininkas praėjus beveik dešimtmečiui nuoširdžiai stebisi kiekvieno unikalumu. „Žiūriu dabar į du švyturius, kurie atrodo identintiški, skiriasi tik aukštis. Tik raudonos juostos yra visai kitaip išdėstytos. Aš turėjau tokį pat įsivaizdavimą, atrodo, kuo jie gali skirtis? Apvalainas daiktas, dažniausiai dryžuotas…“ – pasakoja Nerijus. Naujausioje kolekcijos ekspozicijoje tokie ir daugiau stereotipų bus sulaužyti.
