Neries regioninio parko prižiūrimoje gausiausioje Lietuvos šikšnosparnių žiemavietėje – buvusiame Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelyje –šeštadienį vyko žiemojančių šikšnosparnių apskaita. Parkas kvietė savo lankytojus atspėti skaičiavimo rezultatus – spėjimų buvo įvairių, o tiksliausias tik 5 šikšnosparniais mažesnis – šiemet suskaičiuoti 2043 saugiai snaudžiantys šikšnosparniai.
„Apskaitos metu buvo rastos 3 rūšys: vandeniniai, Branto ir visos Europos mastu reti, nykstantys ir todėl ypač saugomi kūdriniai pelėausiai. Tai išskirtinai svarbi kūdrinių pelėausių žiemavietė ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu, todėl yra paskelbta Natura 2000 teritorija. Kasmet čia žiemojančių šikšnosparnių gausa šiek tiek svyruoja, tačiau pagal ilgamečius stebėjimų rezultatus matoma gausėjimo tendencija.
Daugiau nerimo kelia pačio tunelio būklė, nes kasmet randame naujai nukritusių tunelio sienų ir lubų mūro ir plytų nuolaužų. Tikimės, kad sienų irimas nėra spartus procesas ir kūdriniai pelėausiai čia taip pat gausiai žiemos ir ateityje“, – vylėsi eilę metų apskaitose dalyvaujantis šikšnosparnių specialistas Remigijus Karpuška.
Žiemojimui šikšnosparniai renkasi nuošalią kuo pastovesnės temperatūros vietą, kurioje nugrimzta į gilų miegą, o savo kūno temperatūrą sumažina iki 5–10 laipsnių. Visą žiemos miego laikotarpį (5–7 mėnesius) jie nesimaitina ir naudoja iš rudens sukauptas energijos atsargas.
„Žiemavietėse nuolat besilankantys žmonės įmigusius šikšnosparnius gali prižadinti. Prabudę jie bandytų skristi į saugesnes vietas ir taip sunaudotų daug žiemos miegui sukauptos energijos. Todėl siekiant išvengti nuolatinio trikdymo 2021 metais žiemavietėje buvo įrengtos apsauginės grotos. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kad ir jos nepadeda smalsuolių sulaikyti.
Todėl labai prašome netrikdyti šios ypatingos vietos ir jos gyventojų ramybės. Nubudę keletą kartų iš eilės šikšnosparniai pavasario gali ir nesulaukti“, – pasakoja Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistė Justyna Barščevska.
Prie šikšnosparnių saugojimo gali prisidėti kiekvienas – ne tik netrikdant jų žiemavietėse, bet ir iškeliant jiems specialius inkilus. „Vienas iš mažiausių mūsų šalyje gyvenančių šikšnosparnių, Natuzijaus šikšniukas, per naktį gali sugauti iki 3000 uodų ar kitų panašaus dydžio vabzdžių! Įsivaizduokite, kiek jų sugautų visa inkile įsikūrusi šikšnosparnių kolonija, kurioje (priklausomai nuo inkilo dydžio) gali būti iki 100 individų?
Jei norite tokių kaimynų, iškelkite jiems pritaikytus inkilus. Konsultuojame visais su šikšnosparniais susijusiais klausimais: inkilų parinkimo, gamybos, iškėlimo bei teikiame konsultacijas, ką daryti radus sužeistą ar nesaugioje vietoje atsidūrusį šikšnosparnį“, – pasakojo Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.
