2020 metais Dominikonų gatvėje uždaryta stiklo galerija, o 2022 metais Stiklių gatvėje – Vitražo manufaktūra. Pamažu dingsta monumentalūs, įspūdingo dydžio ir aukštos meninės vertės interjerų ir langų vitražai. Paskutinės stiklo pūtimo krosnys Lietuvoje užgeso 2022 metais. Stiklo menininkai priversti vykti stiklo pūsti į Čekiją, Suomiją, Švediją. Šie reiškiniai kelia nerimą ir klausimą – ar išliks stiklo menas, stiklo kultūra mūsų šalyje?
Stiklas Vilniuje buvo gaminamas nuo karaliaus Mindaugo laikų.
XVI a. Vilniuje atsirado bažnyčios įsteigtos stiklo dirbtuvės, kurios vėliau atiteko stiklo meistrui Jonui Paleckiui. Jonas įsipareigojo kasmet vyskupui tiekti aptartą kiekį taurių, kitų stalo indų ir langų stiklų. Tuo pačiu gaminti stiklo dirbinius ir juos parduoti visiems panorėjusiems.
Tais pačiais 1547 metais, kai Barbora Radvilaitė ir būsimasis karalius, didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Augustas slapta susituokė Vilniaus katedroje, jaunasis Jono Paleckio sūnus Martynas gavo kunigaikščio Ž. Augusto leidimą steigti dar vienas stiklo dirbtuves Stiklių gatvėje. Na ir prasidėjo…
Martyno šeima turėjo stiklo gamybos monopoliją net 50 metų. Žinoma, visi kas matė kaip auga stiklo paklausa ir norėjo Vilniuje atidaryti savo dirbtuves, labai piktinosi – Martynas Paleckis turėjo išimtines teises, suteiktas aukščiausios miesto ir šalies valdžios.
Stiklių gatvėje buvo parduodamas ne tik čia pat gaminamas stiklas – steigėsi įvežtinio stiklo parduotuvės. Stiklo kvartalo gyventojai keitėsi, o stiklo prekybos vietos tradicija tęsėsi keletą šimtų metų. XX a. pradžioje kvartale buvo net trys Stiklo gatvės ir vienas Stiklo skersgatvis.
Šiandien, jau antrą kartą, antrus metus, Stiklo kvartalo bendruomenė minėdama 607-uosius Stiklo kvartalo metus, savo iniciatyva, rengia šiuolaikinio stiklo ir vitražo meno ir dizaino mėnesį.
Visą spalio mėn. vyksianti stiklo paroda jaukiai pavadinta „Ieškok obuolio“ primena apie svetingumo ir unikalumo vertę. Tik svetingumo dėka gali įvykti ir antroji stiklo šventė. Kvartalo verslininkai, Stiklių, Gaono, Dominikonų gatvių kavinių, restoranų, barų, parduotuvių ir galerijų savininkai įsileidžia stiklo meną į savo patalpas, palanges, vitrinas, interjerus. Prie stiklo parodos pavadinimo prisiderino maitinimo įstaigos: nauji meniu papildantys patiekalai, kokteiliai, desertai su obuoliais vilioja ateiti ir pabūti. Atrandant stiklo meną, paragauti naujienų.
Antrojo stiklo gimtadienio idėją parėmė ir Vilniaus savivadybė, todėl kartu su stiklo paroda Stiklo kvartalas ir Savičiaus gatvė iškels atviro meno galerijos ARTerija kuruojamą lenkų menininko iš Liublino, Jaroslaw Koziara kūrinį „Apynių žibintai“. Vis anksčiau sutemomis besibaigainčiais rudeniniais vakarais, spalvotos meninės instaliacijos šviesos pralinksmins senamiesčio lankytojus ir praneš apie ypatingą senosios stikliorių vietos šventę.
Menininkas Jaroslaw Koziara jau tapo geru Stiklo kvartalo draugu – vilniečiai ir miesto svečiai dar iki šiol atsimena jo nuostabias oro balionų ir žvaigždžių instaliacijas Stiklių gatvėje. Jis pats taip kalba apie savo kūrybą: „Jau 25 metus eksperimentuoju su šviesa už medžiagos, ieškau įvairių sprendimų. Įkvėpimo semiuosi gamtoje, geometrijoje ir mene. Apynio spurga primena žibinto formą. Mėgstu laisvę ir humorą, todėl instaliacijoje panaudojau įvairias siurrealistines spalvas, nebūdingas natūraliems apyniams“.
Jarosławas Koziara (g. 1967 m. sausio 30 d.) – lenkų menininkas, užsiimantis daugybe vizualiųjų menų, mokytojas ir publicistas. Varšuvos dailės akademijos absolventas (diplomas 1993 m.). Nuo 2010 m. jis yra grafinio dizaino dėstytojas Liublino Marijos Curie-Skłodowskos universiteto Menų fakultete, šiuo metu čia vadovauja scenografijos studijai. 2018 m. apgynė meno daktaro laipsnį, apgynė disertaciją Land-art oro uoste – viskas viena. Nuo 2004 m. iki šių dienų nuolat rašo rubrikas Savivaldybės kultūros informatoriui ZOOM. Už savo veiklą jis gavo daugybę apdovanojimų ir nominacijų. Leidyklos TARARARA savininkas.
Nemokamas parodos žemėlapis bus dalinamas visose kvartalo kavinėse, parodys, kur galima rasti tiek iškiliausių, tiek ir jauniausių menininkų kūrinius. Tam padeda ir alyvinio atspalvio obuolys – šio stiklo festivalio logotipas, laikinai Stiklių ir Gaono gatvėse žymintis tuos langus už kurių slepiasi parodos eksponatai.
Parodoje su savo naujausiais kūriniais dalyvauja garsūs ir pripažinti stiklo menininkai Audronė Andrulevičienė, Dalia Truskaitė, Irina Peleckienė (IP glass), Indrė Stulgaitė, Remigijus Kriukas, Valda Verikaitė, Laura ir Paulius Rainiai, pristatydami unikalias, dekoratyvias, tiek konceptualias, monumentalias stiklo skulptūras.
Pauliaus Rainio ironiškos skulptūros atvaizdas ilgoku pavadinimu „Jei tave kas nors nori „padaryti“, atsipalaiduok, o gal patiks…“, tapo viso festivalio plakato ir žemėlapio įvaizdžiu. Kūrinys eksponuojamas Lily rankų darbo papuošalų galerijos vitrinoje.
Eglė Rakauskaitė, Rūta Lipaitė, Urtė Lagūnavičiūtė pristatys šiuolaikines vitražo interpretacijas. Menininkų duetas Viktorija ir Ričardas Anskaičiai Elementų galerijoje kuria savo stiklo sodą iš stiklo obuolių kuris idėjiškai papildo „obuolinę“ Stiklo kvartalo gimtadienio idėją.
Šiais metais stiklo kvartalo gimtadienį – stiklo meno ir dizaino festivalį „Ieškok obuolio” praturtina papildomi užsiėmimai – interaktyvios dirbtuvės ir nemokamos paskaitos:
1. Spalio 5 d. 18 val. Rūta Lipaitė / „Irenos Lipienės palikimas: atradimai ir praradimai“
2. Spalio 10 d. 18:30 val. Dr. Marius Daraškevičius „Krištolo kultūra Lietuvoje“
Paskaitų programą į savo namus priima Stiklo kvartalo ožiaragis, šiaurietiškos gastronomijos rūmai – Senatorių pasažas, o Justės Bliujūtės „Stiklo karoliukų dirbtuves“ (spalio 27 d. 18 val.) – globoja išskirtinė stiklo kvartalo vieta – juvelyrikos mokykla ir galerija „Vilnensis“.
Stiklo kvartalo gimtadienį remia Vilniaus miesto savivaldybė ir Go Vilnius. Stiklo meno festivalis
