Kovo 8–11 dienomis Seimo lankytojų centras (Gedimino pr. 60, Vilnius) vilniečius ir miesto svečius kviečia kartu paminėti 32-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines.
Visą savaitę darbo valandomis Lankytojų centro svečių lauks teminės parodos ir nuolatinės ekspozicijos, dokumentinių filmų peržiūros, žinių apie Seimą viktorina ir kitos staigmenos. Taip pat svečiai turės galimybę nusifotografuoti specialiame foto stende ir atminimui gauti nuotrauką su Kovo 11-osios simbolika.
Kovo 11 d. Seimo lankytojų centre nuo 10 iki 16 val. vyks atvirų durų valandos. Nuo 10 val. stebėsime minėjimo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijos transliaciją.
Atvirų durų valandų Lankytojų centre programa:
Po 1990 m. vasarį ir kovą vykusių pirmųjų demokratinių rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją tarybą tapo aišku, kad Lietuva pasuko nauju keliu. Sąjūdžio iškelti ir remti kandidatai gavo mandatų daugumą. Tai buvo ženklas, kad didžioji dalis Lietuvos visuomenės aiškiai apsisprendė už Lietuvos nepriklausomybę.
Apsisprendimo realizavimas pradėtas iš karto. Kovo 10 ir 11 d. susirinkę į pirmuosius posėdžius Aukščiausiosios tarybos deputatai jau buvo įgiję Lietuvos gyventojų mandatą įgyvendinti Sąjūdžio programą – atkurti valstybės nepriklausomybę. Tai konstatuota priėmus atskirą deklaraciją. Dokumente apibrėžta kuo 1990 m. išrinktieji deputatai skyrėsi nuo tų, kurie buvo išrenkami į ankstesnes Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos kadencijas. Esamieji iš tikrųjų buvo tautos atstovai ir išreiškė tautos valią, nes išrinkti demokratinių rinkimų keliu.
Deputatams įgijus valstybės nepriklausomybės atkūrimo mandatą, tolesniu aktu Lietuvos SSR Aukščiausioji taryba pervadinta į Lietuvos Aukščiausiąja tarybą. Trijų raidžių išbraukimas iš institucijos pavadinimo turėjo reikšmę – liudijo 1990-ųjų Lietuvos ryšį su 1918–1940-ųjų nepriklausoma Lietuvos valstybe. Netrukus gražintas oficialus tarpukario valstybės vardas „Lietuvos Respublika“, kartu su juo ir valstybės herbas – Vytis, kuris pakeitė Lietuvos SSR simbolį ąžuolo lapais apgaubtus penkiakampę žvaigždę ir kūjį su pjautuvu.
Po šių nutarimų sekė svarbiausias. 1990 m. kovo 11 d. 22 val. 44 min. absoliučia balsų dauguma priimtas aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Akto paskutinysis sakinys skelbė: „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą“ ir liudijo, kad Lietuva nuo šiol, o ne „kažkada ateityje“ tampa nepriklausoma valstybe. Kovo 11-osios akte akcentuojama, kad Lietuvoje „neveikia jokios kitos valstybės konstitucija“.
Pabrėžiant tarpukario Lietuvos konstitucinės tvarkos tęstinumą trumpam buvo atnaujintas paskutiniosios Nepriklausomoje Lietuvoje 1938 m. Konstitucijos galiojimas. Tai buvo simbolinis aktas turėjęs principinę reikšmę demonstruojantis ryšį su tarpukario Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į pakitusius politinius, ekonominius ir kitus visuomeninius santykius, netrukus priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas – 132 straipsnių Konstitucija. Ji buvo tobulinama, kartu vyko nuolatinės Konstitucijos rengimo darbai.
1992 m. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri kartu su 1922 m. Steigiamojo Seimo priimta pirmąja demokratine Lietuvos valstybės Konstitucija 2022 m. mini 30 m. ir 100 m. sukaktis. Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais.
Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginių programa