Keliaudami Lietuvoje galite apsistoti įdomiausiose vietose. Pristatome unikalias vietas, skirtas jūsų poilsiui gamtoje. Šiandien papasakosime apie poilsį kaimo turizmo sodyboje.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija vienija daugiau kaip 400 sodybų, kurias visas galite rasti asociacijos svetainėje – Atostogoskaime.lt. Kiekviena sodyba – tarsi atskiras pasaulis, sodybos šeimininko kūrinys, kuriame galite pažinti vis kitokį gyvenimą kaime, todėl kiekvieną kartą atrasite kažką naują. Apsilankykime kaimo turizmo sodyboje, kur jus pasitiks nuostabūs Alantos žirgai.
Sodybos istorija nėra įprasta. Kaip pasakoja sodybos šeimininkai – „savo sodybą sukūrėme „netyčia“. Užaugus ir išvažiavus į mokslą vyresniesiems sūnums, atnaujintos senosios aukštaitiškos sodybos antras aukštas liko tuščias, tad vieną dieną nutarėme jį išnuomoti poilsiautojams“. Taip netikėtai šeimininkai sukūrė jų gyvenimą pakeitusį verslą, kuris nėra lengvas. Svečių atvykimas į sodybą kiekvieną kartą tarsi egzaminas šeimininkams, nes kiekvienas nori, kad sodyba paliktų gerą įspūdį, o svečiai išvyktų puikiai pailsėję. „Jaudulys atvykstant kiekvienam klientui, patalynė, rankšluostukai, saldainiukai, pusrytėliai ir vėl viskas iš naujo“ – tokia sodybos šeimininko kasdienybė, gausi naujų patyrimų ir pažinčių. Laisvai keliomis kalbomis bendraujantys Alantos žirgų šeimininkai sulaukia vis daugiau klientų iš kitų šalių, bendravimas su kuriais ir jiems patiems tampa savotiška kelione po pasaulį.
Ši Molėtų rajone įsikūrusi sodyba išskirtinė. Ji įkurta arklininkystės ekologiniame ūkyje, čia gyvena senųjų žemaitukų veislės šeimyna ir mažieji poniukai. Einant metams plėtėsi ūkis, tuo pačiu iš senų nugriautos sodybos rąstų šalia tvenkinio šeimininkai pastatė dar vieną namuką, jame įrengė pirtį ir keturis miegamuosius.
Šeimininkai juokauja, kad jų sodyboje telpa visas pasaulis – „draugai vis klausdavo, kodėl jūs nevažiuojat į Turkiją arba į Palangą prie jūros? O mes sakome – kam, mes čia viską turime: gamta, grynas oras, gaivus ir švarus tvenkinio vanduo, o be to ir pats pasaulis atvažiuoja pas mus“ – pasakoja sodybos šeimininkė Giedrė.
Diena Alantos žirgų sodyboje kupina gamtos grožio. Atsikėlus iš ryto jau pro langus galima išvysti besiganančius žemaitukus ir poniukus, papusryčiauti prie balta staltiese uždengto stalo vidury žalios žolės, stebėti žemiau nuo kalvos plytintį tvenkinį, vandens raibulius, keliamus žuvų, pelkinės lingės grakštų sklendimą virš meldų, vakare klausytis pempių, volungių, perkūno oželio ir baublio.
O tai kaip ten su tuo televizoriumi? Kažkuris iš šeimos draugų apžiūrėjęs naują kūrinį – pirties namuką, kažkada nustebo – o kur gi televizorius? O šeimininkai jam atsakė – „čia pažiūrėk pro langą, matai žemaitukai ganosi, o štai ten sliūkina lapė per kalnelį, ak štai ir kiškutis prašokavo, pasislėpė po klėtimi, štai ten pempė – klykia ir blaškosi po pievą, vaizduoja sužeistą, nori pelkinę lingę nuo lizdo su mažyliais nuvilioti“. O ar jautėte kada kaip žirgas savo lūpomis švelniai paima duonos riekelę nuo delno? Kaip uodžia orą, kai prieini, nešdamas duonos kišenėje? Kaip kiša nosį į kišenę, jeigu uždelsei ir nepavaišinai jo skanėstu? Kaip vartosi ant nugaros po smėlį ar taško su kanopa vandenį begerdamas? O kaip mažylis kumeliukas laigo ratuku aplink savo mamą? Štai čia patys gražiausi vaizdai, garsai ir pojūčiai.
O darbai ir kūryba prie sodybos niekada nesibaigia. Suradę kokį seną baldą, ar duris, ar indą – šeimininkai jį atnaujina, prikelia naujam gyvenimui ir suranda kur panaudoti sodybai papuošti. Būtent taip ir krosnis pirtyje pastatyta iš senovinių, dar rankų darbo plytų, kuri kiekviena skirtinga, o vienoje net likę mažų žvėriuko pėdučių įspaudai. Sienas pirmo aukšto svetainėje ir paliktos rastinės, senieji rąstai neuždengti, nes laiko palikti raštai juos labai puošia ir svetainei suteikia jaukumo, sieną tarp svetainės ir pirties taip pat sumūryta iš labai labai senų plytų, kiekviena skirtinga, šiek tiek kitokio atspalvio, kažkuri daugiau apdegusi, tad plytų natūrali įvairovė labai tiko prie senų rastų margumo. Baldus Alantos žirgų svetainėje kūrė vietinis jaunas rajono meistras – iš natūralaus medžio, derančius prie aplinkos. Antrame aukšte kiekvienam miegamajam įrengti atskiri dušo ir tualeto kambariai, o durims panaudotos senos tos pačios nugriautos trobos durys.
Alantos žirgų sodyba arklininkystės ūkyje atvira svečiams ištisus metus. Ar matėte kokį kailį žiemai užsiaugina poniukai? Ne? Sodybos ir ūkio dermė ir amžinas sukimasis per metų laikus kiekvienai dienai suteikia naują spalvą ir įspūdį, ar tai būtų lietaus barbenimas, ar vėjo švilpesys, ar ledo poškėjimas – kasdien visa tai atrodo naujai ir ypatingai.