Tradiciškai atvėrus Prezidentūros rūmų kiemą visuomenei, šįmet pirmą kartą jame papuošta Kalėdų eglė. Ją lydi autorinė kompozicija, įkvėpta senųjų Lietuvos amatų. Apie originalios prakartėlės gimimą bei kompozicijoje įprasmintus simbolius pasakoja kūrinio autoriai, mintimis dalinasi kunigas Ričardas Doveika.
Šventinę Prezidentūros rūmų kiemo kompoziciją sudaro 10 metrų aukščio Kalėdų eglė, keturios advento žvakės bei medinė prakartėlė, sukurta pagal žinomos šalies tautodailininkės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės autorinį karpinį.
Kompozicijos autorius – dizaineris Dominykas Koncevičius, projektą įgyvendino „Švenčių studija“.
„Šiuo projektu išreiškiame pagarbą tautodailei, atkreipiame dėmesį į savo šalies liaudies meną. Seniai svajojome panaudoti karpinių elementus kalėdinėje puošyboje. Kiekvienas karpinys yra savitas ir unikalus“, – pasakoja D. Koncevičius.
Kaip popieriaus karpinys virto erdvine kompozicija?
„Prakartėlę sukonstravome erdvėje, išskaidę sluoksniais ir atkartodami kai kuriuos karpinio elementus. Tą padarėme, pasitelkdami artimiausią medžiagą popieriui – medį. Medis, kaip ir gyvi eglišakiai, savo natūralumu suteikia visai kompozicijai šilumos ir jaukumo. Kitų autorės karpinių fragmentai puošia ir eglutę“, – atsako D. Koncevičius.
Bibliniame siužete – tautinis įspaudas
40 metų popierinius karpinius kurianti O. Tumėnaitė-Bražėnienė atskleidžia, jog Kalėdine kompozicija virtęs prakartėlės karpinys – vienas naujausių jos darbų.
„Visi mano karpiniai gimsta iš originalių piešinių, kuriuos ilgai nešiojuosi mintyse, kol realizuoju. Prakartėlės siužetas įkvepia, yra artimas man, kaip daugiavaikei mamai, o dabar jau – ir močiutei. Kūdikio gimimas, į žemę ateinantį šviesa – nepaprastas stebuklas, tikras grožis“, – mintimis dalinasi tautodailininkė.
Jos rankų darbo dėka kasmet gimsta bent viena originali prakartėlė, o būtent ši iš visų, anksčiau sukurtų, išskiria tautine raiška.
„(Kompozicijos autoriai – red. past.) pasirinko pačią lietuviškiausią iš visų mano prakartėlių. Joje yra daug tautinių elementų – tvartelis, gyvūnėliai. Be to, tiek prakartėlė, tiek ir jos aplinka yra simetriška, žinoma, išskyrus Marijos ir Juozapo figūras. Simetrija karpiniui suteikia tobulo ritmo, o kartu ir lietuviškumo įspūdį“, – kalba O. Tumėnaitė-Bražėnienė.
Simbolinė sukaktis – 800-metis
Kaip pastebi kunigas Ričardas Doveika, prakartėlės įžengimas į Prezidentūros kiemą simboliškai pažymi ypatingą sukaktį. 2023 metais pasaulyje minimas jubiliejinis prakartėlių kūrimo 800-metis.
„1223 metais šv. Pranciškus iš Asyžiaus savo rankomis įrengė pirmąją prakartėlę Grečo mieste, Italijoje. Taip atsirado graži tradicija, puoselėjama iki šių dienų. Prakartėlė, kaip regimas ženklas ir simbolis švęsti bei pasiruošti Kristaus gimimo šventei, išplito po visą krikščionišką pasaulį“, – kalba R. Doveika.
Pasak kunigo, neatsiejamai svarbūs yra ir kiti šios Kalėdinės kompozicijos elementai. Tai – gyvybę, viltį, gyvenimą ir laiką simbolizuojanti Kalėdų eglė, bei advento žvakės, reiškiančios maldą, atgailą, pasninką bei džiaugsmą. Laikantis tradicijų, jos įžiebiamos paeiliui, kiekvieną sekmadienį (šįmet pradedant nuo gruodžio 3-ios dienos).
„Keturios žvakės, Betliejus, pranašai, piemenėliai ir angelai – visa tai sukuria priešnuodį suvartoti, sukultūrinti ar tiesiog pamesti šv. Kalėdų turinį, akcentuojant vien tik kai kuriuos formos dalykus. Tai – gražus kvietimas prisiminti, jog gyvendami pasaulietinėje valstybėje, visi esame to paties kūrėjo rankose. Kartu – ir drąsa neišsižadėti savo, kaip krikščioniškos valstybės įsčių, nes valstybe tampame tik per Mindaugo karūną ir krikštą“, – mintimis dalinasi. R. Doveika.
Primename, jog kalėdiškai papuoštas Prezidento rūmų vidinis kiemas ir istorinis parkas vilniečiams bei miesto svečiams bus atviras visą šventinį laikotarpį iki sausio 7 d.
Lankytojai darbo dienomis įleidžiami nuo 18 val., savaitgaliais nuo 12 val., o net tris sekmadienius iš eilės nuo 16.00 iki 17.00 val. Prezidentūros vidiniame kieme skambės gyvai atliekamos kalėdinės giesmės.
