Praėjo daugiau nei 100 metų, kai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas, palietęs visą Europą. Šis karas paliko istorinius ženklus ir Ignalinos rajone. Tai kariniai įtvirtinimai, apkasai, atminties vietos. Fronto linijos statiniai yra išsibarstę miškuose, prie svarbių kelių, vandens telkinių. Balandžio 23 d. Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Turizmo informacijos centro ir Ignalinos krašto muziejaus atstovės kartu su entuziastų grupele dalyvavo ekspediciniame žygyje, skirtame apžiūrėti karo fortifikacijos įrenginius, esančius Ignalinos ir Švenčionių rajonų sandūroje.
Tikslinei auditorijai norėta pristatyti išlikusį Pirmojo pasaulinio karo paveldą, siekiant jį aktualizuoti ir pritaikyti turizmo potencialo didinimui Ignalinos, Švenčionių rajonuose. Susitikimas prasidėjo Paliesiaus dvare pasišnekėjimu su profesoriumi Antanu Kulakausku, fotografu Vytautu Gužausku bei šio susitikimo iniciatoriumi Adutiškio bendruomenės pirmininku Eimučiu Valiuku. Jie trumpai supažindino su to meto istorija, esamu karo palikimu Ignalinos ir Švenčionių rajonuose. Pažintinės ekspedicijos metu apžiūrėjome išlikusius karinius įtvirtinimus, apkasus, atminties vietas, fronto linijos statinius kurie išsibarstę miškuose, prie svarbių kelių, vandens telkinių. Pažintinė ekspedicija užbaigta diskusijomis apie galimybes bendradarbiauti, plėtoti Pirmojo pasaulinio karo tematiką projektinėse veiklose. Šių dienų karo kontekste paveldo išsaugojimas ir jo trapumas įgauna naują prasmę. Ignalinos krašto muziejus jau įgyvendino projektą ,,Karinis paveldas – praeities atspindžiai“. Vykdant projektą, surasti, nufotografuoti ir aprašyti rajone esantys kariniai objektai, įsigytas tą laikmetį pristatantis žemėlapis.
Pirmojo pasaulinio karo Rytų fronto linija, skyrusi rusų ir vokiečių apkasus, ėjusi rytiniu Ignalinos rajono ir Lietuvos pakraščiu, ties Tverečiumi, Mielagėnais, Adutiškiu… Ji naudota nuo 1915 m. spalio iki 1918 m. vasario. Vokiečių kariai aplink fronto liniją remontavo kelius, statė lieptus per šlapžemes, nutiesė siaurojo geležinkelio liniją. Išlikę gelžbetoniai įrenginiai (daugiausia jų Guntauninkų kaime), pasak Antano Kulakausko, yra europinio lygio paveldo objektai, kurie, tinkamai juos sutvarkius, tikrai sudomintų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žmones, o ypač vokiečius. Didžiavimasis savo kraštu, suvokimas, kuo tu skiriesi nuo kitų – didelė vertybė.
Zarasai garsūs ne tik ežerais: smalsuolius traukia miškuose slypintys I Pasaulinio karo bunkeriai