2023 m. balandžio 20 d. buvo minima ICOMOS Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių diena. Šių metų tema – „Paveldo pokyčiai“ (Heritage changes), ragina mus pažvelgti į kultūrinio paveldo vertes, kaip tvarumo šaltinį, skatinantį holistinį požiūrį į aplinką, siekiant tausojančio išteklių naudojimo ir atsigręžiant į tradicines žinias bei praktikas.
Šia proga renginio, vykusio Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos būstinėje, metu pristatytas unikalus XIII–XIV a. Kernavės didikų istorinių kostiumų parodos leidinys „Kernavės didikai“, kurio sutiktuves lydėjo paveldo komunikacijos tyrinėtojo, istoriko, archeologo, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesoriaus, UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo Tarpvyriausybinio komiteto Vertinimo komisijos nario Rimvydo Laužiko moderuojama diskusija. Taip pat eksponuoti Kernavės didikų kostiumai, kuriuos sudaro daugiau nei 60 rekonstruotų aprangos dalių – nuo batų iki ginklų ir kepurių. Atkreiptas dėmesys, jog dauguma rekonstrukcijų pagaminta pagal to meto technologijas, tad lankytojų matomi aprangos deriniai yra itin kruopštaus meistrų rankų darbo bei amato išmanymo rezultatas. Rekonstruotų istorinių kostiumų ekspoziciją aplankė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Rimantas Žylius.
Nepaisant labai turtingos ir unikalios Kernavės istorijos, joje gyvenusių didikų kostiumai, remiantis išsamiais istoriniais tyrimais bei tradicinėmis technologijomis, atkurti pirmą kartą. Kaip renginio metu pastebėjo projekto autoriai Edita Gilė, Martynas Švedas ir Andrius Janionis, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėjas, unikalios ne tik rekonstrukcijos, tačiau išskirtinis ir jas pristatantis leidinys. Jame aptariama XIII–XIV a. Kernavės didikų istorinių kostiumų rekonstrukcijos koncepcija, pristatomi kostiumų kūrėjai bei pateikiamas pagamintų rekonstrukcijų katalogas.
Leidinys „Kernavės didikai“ – tarsi gidas, kuris lydi skaitytoją per XIII-XIV a. Kernavės archeologinius radinius, istorijos šaltinius; pasakoja apie viduramžių valdžios ir galios simboliką, papročius ir madas diduomenės aprangoje; supažindina su istorinio kostiumo kūrėjais ir per jų papasakotas istorijas pristato sudėtingą rekonstruojamo dirbinio gamybą, kuriai būtina dešimtmečius auginta meistrystė. Kartu su istoriniais Kernavės didikų kostiumais šis leidinys žymi naują etapą kostiumų rekonstrukcijos raidoje Lietuvoje.
Dar daugiau įdomių detalių apie istorinių kostiumų rekonstrukciją, to meto juvelyrikos, aprangos, ginkluotės atkūrimo subtilybes ir radinius, atsiskleidė diskusijos, kurioje dalyvavo dr.Paulius Bugys, Evaldas Babenskas, dr.Daiva Steponavičienė, dr.Rytis Jonaitis, dr.Irma Kaplūnaitė, metu. „Rekonstrukcija yra vienas iš istorijos pažinimo būdų. Akivaizdu, jog dėl duomenų trūkumo niekas negali padaryti šimtu procentų tikslios kostiumo kopijos, tad svarbu pagrįsti, argumentuoti priimtus sprendimus faktais, radiniais bei turėti drąsos prisipažinti, kurios kostiumo detalės neturi analogų šaltiniuose. Lietuvoje prieš dešimt, dvidešimt metų rekonstrukcija buvo kitokia nei dabar, ji rėmėsi to laikmečio žiniomis bei galimybėmis. Ir tai yra kostiumų rekonstrukcijos Lietuvoje istorija, kuri leidžia dabartiniams kūrėjams atsispirti nuo šio pagrindo. Šiandien smagu diskutuoti ir kartais kritikuoti tuos, kurie kūrė praeityje. Bet nepamirškime, kad jaunieji meistrai užaugo su ankstesnių rekonstruktorių žiniomis, klaidomis bei atradimais. Tad sveikinu šio projekto kostiumų kūrėjus su gražiu rekonstrukciniu išaugimu!” – diskusijoje žiniomis apie istorinių kostiumų rekonstrukcijos virtuvę dalinosi bei projekto autorius sveikino dr.Daiva Steponavičienė, archeologė ir istorinių kostiumų rekonstruktorė.
„Viduramžių Europoje vyravo mados ir tęsėsi tradicijos diduomenės kostiumuose. Nei dabar, nei tuomet valstybės elitas nevaikščiojo vienodais apdarais. Tad to paties istorinio laikotarpio didikų kostiumų gali būti daug skirtingų ir teisingų rekonsrukcinių pasirinkimų. Istorinių kostiumų rekonstrukcija yra sudėtingas ir ilgas procesas, kuriam reikia daug laiko skirti istorinių šaltinių ir archeologinių radinių analizei. Archeologinių radinių nepakanka atkurti pilno istorinio kostiumo „nuo kepurės iki batų“. Tuomet kūrėjui svarbu paaiškinti, pagrįsti žiniomis savo pasirinkimus komplektuojant kostiumą. Ir ypač toms aprangos dalims, kurioms reikėjo ieškoti analogų, remtis ikonografijomis. Tad, istorinių kostiumų rekonstrukciją lydintis ir ją paaiškinantis leidinys, kuria reikšmingą vertę visam šiam projektui“, – savo įžvalgomis dalinosi projekto autoriai Edita Gilė ir Martynas Švedas.
„Kernavės didikai“ leidinį, kuriame aptariama XIII–XIV a. Kernavės didikų istorinių kostiumų rekonstrukcijos galima įsigyti Kernavės archeologinės vietovės muziejuje arba užsisakyti paštu el.p. edita@vikingukaimas.lt .
Istorinių kostiumų bendraautoriai: Edita Gilė, Martynas Švedas
Istorinių kostiumų kūrėjai: Evaldas Babenskas, Juozas Tarailė, Martynas Švedas, Edita Gilė, Audronė Salatkaitė, Marius Balčiūnas, Dalia Grigonienė, Justė Bliujūtė, Svetlana Savarauskienė
Leidinio kūrėjai: Edita Gilė, Nijolė Vailionytė, Andrius Janionis, Ieva Sargevičienė, Saulius Mikalauskas, Ilona Petrovė, Marius Zavadskis
Partneris: Kernavės archeologinės vietovės muziejus
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Širvintų rajono savivaldybė, Širvintų VVG, LEADER programa „Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai“
Projektą ir parodą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Kernavėje pristatomi rekonstruoti istoriniai didikų kostiumai