Neramiais laikais, kai pasaulį drebina Rusijos karas prieš Ukrainą, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos (toliau – MLSTD) darbuotojai turėjo galimybę simboliškai prisiliesti prie daugiau nei 500 metų Europos valstybių stabilumą garantavusios sienos, nustatytos taikiu susitarimu – Melno taikos sutartimi, dėl savo ilgaamžiškumo gavusios „Amžinosios taikos“ vardą.
LDK ir Lenkijos taikos sutartis su Kryžiuočių ordinu, sudaryta 1422 m. prie Melno ežero. Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė Užnemunės (Sūduvos) ir Žemaitijos. Ordinui liko Nemuno žiotys ir Klaipėda, o Lietuvai buvo pripažintas pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios. Taip Lietuva atgavo Baltijos pajūrį, o Ordinas buvo perskirtas į dvi valdas. Pirmą kartą Ordinas buvo priverstas atsisakyti visų teritorinių, politinių ir kitokių pretenzijų LDK.
2022 metais minėta Melno taikos 600-ųjų metinių sukaktis. Ja 1422 m. rugsėjo 27 d. nustatytos tarpvalstybinės sienos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino žymės išliko iki mūsų dienų. Geriausiai išsilaikiusias sienos atkarpas galime aptikti vaikštinėdami Palangos pušyne ir po Karšuvos girią Pagėgių–Tauragės–Jurbarko rajonų ribose.
1923 metais, susiklosčius palankiai politinei situacija po I Pasaulinio karo ir jaunai Lietuvos Respublikai palaikius Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų iniciatyvą, iki karo Vokietijai priklausęs žemės ruožas dešiniajame Nemuno krante nuo Smalininkų iki Palangos atiteko Lietuvos Respublikai. Iki pat 1939 metų fizinė siena šiame ruože tapo nebeaktuali.
II pasaulinio karo išvakarėse sieną vėl imta stiprinti, atnaujinti, nes hitlerinė Vokietija šį ruožą atsiėmė, o Lietuvą aneksavo rusai (Sovietų sąjunga). Tuo metu sieną žymėjusio griovio viduryje daugelyje vietų supilti nauji kaupai, statyti įtvirtinimai, karo metu daugelyje vietų įrengti apkasai.
Po II pasaulinio karo fizinė siena Smalininkų–Palangos ruože vėl tapo neaktuali. Čia ilgiems dešimtmečiams įsitvirtino naujoji Rusijos imperija – Sovietų sąjunga. 1990 metų kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybė atkurta ikikarinės Lietuvos Respublikos ribomis. Melno taikos siena, dabar atskirianti tik kultūriškai savitą Mažosios Lietuvos etnoregioną, iki šių dienų tebėra labai svarbiu istoriniu ilgalaikės Taikos Europoje simboliu.
2008 metais, istorikui Vyteniui Almonaičiui inicijavus senosios sienos ruožas Karšuvos girioje buvo paskelbtas kultūros paveldo objektu (unikalus numeris 31745/ plotas 239300 kv. m. ). Vertingosios šio objekto savybės: apie 1,2 m gylio ir 3 m pločio griovys, 0,3 m aukščio pylimai abipus griovio, supilti iš žemių kasant griovį ir apie 1,4 m aukščio kaupai griovyje, skirti griovio posūkio taškams žymėti su vietomis išlikusiais įtvirtintais tašyto akmens riboženkliais.
Apie Melno sieną istorikai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė gana išsamiai aprašė kelionių žinynuose „Šiaurės Skalva“ ir „Pietų Karšuva“. Karšuvos girioje esantį Melno sienos griovį V. Almonaitis linkęs vadinti antru pagal užimamą plotą po Siauruko kultūros paveldo objektu Lietuvoje.
Kultūros paveldo objektu paskelbtas Melno taikos sienos ruožas kerta ir Viešvilės valstybinį gamtinį rezervatą bei jo apsaugos zoną. Prieš keletą metų rezervato vadovas Algis Butleris netoli istorinės sienos esančios apleistos sodybos rūsyje (Beržynės k., Gaurės sen., Tauragės raj.) aptiko 9 originalius tašyto akmens stulpelius. Buvęs sodybos šeimininkas juos buvo „priglaudęs“ greičiausiai kaip potencialią statybinę medžiagą. Stulpeliai kurį laiką praleido Viešvilės gamtinio rezervato administracinėje sodyboje Eičių kaime.
Viešvilės rezervato darbuotojai jautė pareigą atrastus originalius stulpelius atstatyti. Šią iniciatyvą palaikė MLST direkcijos vadovybė, už kultūros paveldą atsakingi specialistai. Buvo konsultuojamasi su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus darbuotojais, archeologu Linu Tamulynu, bendradarbiavusiu Melno taikos sieną įtraukiant į kultūros paveldo registrą.
Pagal archeologo Lino Tamulyno parengtas rekomendacijas senosios sienos atkarpą Viešvilės rezervato prieigose išžvalgė ilgametis rezervato specialistas Saulius Bartminas. Jis patikrino, kur sienos tiesiojoje esančiuose kaupuose akmeninių stulpelių nesama, pažymėjo potencialias vietas stulpelių „įsodinimui“. Senuose žemėlapiuose ši vieta vadinama Prūsgiriu, čia sueina Tauragės ir Jurbarko rajono ribos.
Siekiant nepažeisti galimai išlikusių paties seniausio viduramžių laikotarpio sienos įrenginių sienos posūkio taškuose, stulpelių „įsodinimui“ buvo parinkti naujausio periodo kaupai, buvę supilti griovio centre apie 1939-1940 metus, kai prieš antrąjį pasaulinį karą siena tarp hitlerinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos buvo iš naujo stiprinama.
Sienos stulpelių „įsodinimo“ akcija surengta 2023 m. balandžio 24 dieną Viešvilės gamtiniame rezervate vykusio MLSTD darbuotojų susirinkimo metu, tęsiant tradiciją – bendromis saugomų teritorijų darbuotojų jėgomis padaryti gerą darbą Lietuvos gamtos ar kultūros paveldui.
Gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus raštą, pritariantį numatytai akcijai kultūros paveldo objekte, beveik 30 susirinkime dalyvavusių darbuotojų pasiskirstė į 9 komandas, kurių kiekviena gavo užduotį su tikslia instrukcija, kaip natūroje pažymėto kaupo centre „įsodinti“ po vieną istorinį tašyto akmens stulpelį, nufotografuoti situaciją ir pažymėti įkasto stulpelio koordinates.
Nuvykus į vietą buvo pademonstruotas parodomasis pirmojo stulpelio įkasimas. Jį atliko MLSTD vadovų komanda – direktorius Darius Nicius ir jo pavaduotojas archeologas Žilvinas Čėsna. Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė materialiam kultūros paveldui Diana Milašauskienė papasakojo apie Melno sienos istorinę reikšmę, o Viešvilės VGR grupės patarėjas Algis Butleris atskleidė originalių sienos stulpelių atradimo aplinkybes. Tada sienos tiesiojoje komandos įkasė likusius 8 stulpelius.
Visi džiaugėsi pavasariška diena gamtoje ir galimybe prasmingu darbu prisiliesti prie Europos bei Lietuvos paveldo. Senosios Melno taikos sienos autentiškų stulpelių „įsodinimo“ akcija įprasmino ir LR Seimo paskelbtus Klaipėdos krašto metus.
Už konsultacijas, geranorišką bendradarbiavimą, rekomendacijas ir operatyvumą nuoširdžiai dėkojame KPD prie KM Telšių–Tauragės teritoriniam skyriui ir archeologui Linui Tamulynui.
Informaciją parengė MLSTD vyr. specialistė materialiam kultūros paveldui Diana Milašauskienė