Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 metais plano vieną iš Atminimo įamžinimo veiklų, finansavo sunaikintų Lietuvos totorių senųjų kapinių vietų žymėjimą. Pagal sutartį su Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, 2021-2022 metais dvylikoje buvusių kapinių vietų įrengti atminimo ženklai su informacija apie senąsias totorių kapines. Siekiant ilgaamžiškumo, pastatytos natūralaus akmens stelos su totorių simbolika, o ant buvusio Lukiškių kalėjimo išorinės sienos atidengta memorialinė lenta su informacija apie sunaikintas šioje vietoje nuo totorių bendruomenės įsikūrimo XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje buvusias totorių kapines.
Sunaikintos senosios totorių kapinės pažymėtos Kaune (Karaliaus Mindaugo/S. Daukanto g.), taip pat Kaune prie mečetės, Vilniuje, Lukiškių gatvėje, Vilniaus rajone: Pagirių gatvėje, Melekonių kaime, Merešlėnų kaime, Liudvinave, Kenoje, Medininkuose, dvejos kapinės Keturiasdešimt Totorių kaime, Alytaus rajone, Punios seniūnijoje.
Nemažą dalį senųjų totorių kapinių stipriai paveikė sovietmetis: kai drausta bet kokia religija, nematyta prasmės saugoti ir religinių bei tautinių bendruomenių kapinių. Kapines totoriai vadina mizarais arba ziretėmis. Visoms senosioms totorių kapinėms būdinga tai, kad kapai nebuvo atitveriami vieni nuo kitų, kaip įprasta dabar. Totoriai kapų neaptverdavo tvorelėmis, nes tikėjo, kad po mirties visi žmonės yra lygūs, nepaisant savo socialinio statuso, turto ir kitų skirtumų žemiškajame gyvenime. Tačiau pačias kapines dažniausiai aptverdavo akmenimis.
KPD informacija
