Rugsėjo 27 d. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“, skirta pristatyti katalikiškame Fribūro universitete (Šveicarija) XIX a. pab. – XX a. I p. studijavusių lietuvių intelektualinę veiklą, jų indėlį kuriantis moderniai Lietuvos valstybei, pasitelkiant universitete 1899–1934 m. veikusią lietuvių studentų draugiją „Rūta–Lituania“ ir su ja sietinus artefaktus: studentų vėliavą, fotografijas, narių mokslinius darbus ir kitus leidinius.
Studentų draugijos „Rūta–Lituania“ vėliava – išskirtinės reikšmės kultūrinis objektas, neabejotinai tapęs ne tik lietuviškumo, bet ir pačios organizacijos simboliu. Nuo vėliavos sukūrimo 1922 m. su ja dalyvauta universiteto ir kitų korporacijų šventiniuose renginiuose. Naujos Lietuvos valstybės su savo universitetais ir visuomeniniu gyvenimu kūrimas liudijo ir „Lituanios“ pabaigos pradžią: vis mažiau studentų vyko mokytis į Fribūrą. 1934 m. sunykus draugijai vėliava buvo patikėta Fribūro universitetui.
Iki šiol vėliava buvo saugoma universiteto rektoriaus. 2019 metais vėliava perduota nuolatiniam saugojimui Bažnytinio paveldo muziejui. Parodos atidarymo metu ji bus pirmą kartą pristatoma Lietuvos visuomenei kartu su parodos katalogu.
Numalšinus 1863–1864 m. sukilimą, kuriuo vis dar bandyta atkurti Abiejų Tautų Respubliką, tapo aišku, kad buvusios Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės išgelbėti nepavyks. Siekis išsivaduoti iš Rusijos imperijos galėjo kilti tik iš visiškai naujos, iki tol nesireiškusios tautinės jėgos. Vilniaus universitetas liko uždarytas iki pat 1919 m., todėl negalėjo tapti naujos rezistencijos židiniu. Lietuvos jaunimas – jau ne tik aristokratų, bajorų, bet ir miestiečių bei valstiečių vaikai – išsilavinimą stengėsi įgyti Sankt Peterburgo ir Maskvos, o nuo XIX a. pabaigos – ir Vakarų Europos universitetuose. Taip lietuvių tautinėje savišvietoje tapo svarbus ir Fribūro universitetas.