Kelionė į Juodkalniją – spalvinga istorija, nuostabia gamta, puikiu pajūriu ir gerais orais žavinčia poilsiautojus. Ilgą laiką Kroatijos šešėlyje besislėpusi nedidelė, bet vaizdinga šalis, jau kuris laikas žinoma ir tiems keliautojams iš Lietuvos, kurie renkasi kelionių agentūrų keliones.
Būtent kelionių agentūros „Join UP“ kvietimu, kartu su kolegomis iš kitų žiniasklaidos priemonių ir apsilankėme Juodkalnijoje birželį. Tekstui tai įtakos neturėjo, o neturėjo dar ir dėl to, kad skirtingai nuo kolegų, Juodkalnijoje lankiausi jau ketvirtą kartą.
Pirmą kart į Juodkalniją keliavau dar 2016 metais, kai jokių organizuojamų kelionių į šią šalį dar nebuvo, o keliauti paskatino draugų pasakojimai, apie turistų dar per daug neatrastą, labai gražią šalį. Tuomet rinkausi „įdomesnį“ keliavimo būdą traukiniais, vėliau dar pora kartų esu atvažiavęs automobiliu. Jei nemėgstate tokių egzotiškų keliavimo būdų, kelionių organizatoriai gali pasiūlyti tiesioginį skrydį iš Vilniaus oro uosto į Tivatą, dvi valandos su trupučiu ir jūs vietoje.
Ko reikėjo ten trenktis ketvirtą kartą? Nes man Juodkalnija yra puiki atostogų vieta, nuostabus kalnai, puiki jūra ir vaizdingi miesteliai, viskas ko reikia mano atostogoms. Jei jūs įpratę prie ramaus gulėjimo pliaže ir prie „viskas įskaičiuota“ tai irgi ne problema, viešbučių pasirinkimas gausus, su nuosavais pliažais, su baseinais, spa. Net ir ketvirtą kartą besilankydamas, kelionės organizatorių ir Juodkalnijoje gyvenančios gidės iš Lietuvos Galinos dėka atradau nemažai naujų dalykų.
Kas ta Juodkalnija?
Juodkalnija – Balkanų šalis, šalia nuostabaus grožio Adrijos jūros. Buvusi komunistinės Jugoslavijos dalis, galutinai nepriklausomybę paskelbė 2006 metais. Pirmą kartą keliaudamas Juodkalniją rinkausi ir dėl valiutos, šalis neturėjo savo valiutos ir dar 2002 metais įsivedė eurą.
Šalis yra labai maža ir labai graži, visoje Juokalnijoje gyvena apie 600 000 gyventojų, palyginimui: Vilniuje gyvena apie 750 000.
Ar brangu?
Ne, nebrangu, daugeliu atvejų pigiau, o kartais ir gerokai pigiau nei Lietuvoje. Daugelyje parduotuvių, kavinių ir restoranų galima atsiskaityti kortele, tačiau dėl viso pikto verta turėti ir grynų, o jei jų neturite geriau pasiklauskite ar bus galima atsiskaityti kortele.
Lietuvoje dabar sprendžiama atsisakyti 1-2 centų monetų, o kainas apvalinti. Juodkalnijoje tokia sistema veikia jau daugiau nei 10 metų. Pirmą kart besilankydamas ir nuolat parduotuvėje negaudamas visos grąžos buvau kiek nustebęs, bet paskui supratau sistemą.
Orai Juodkalnijoje
Atostogų sezonas Juodkalnijoje prasideda birželio 1 d. ir trunka iki rugsėjo vidurio. Vasaros pradžia gali būti audringa, gali stipriai palyti ir gerokai pažaibuoti. Vasaros viduryje nusistovi saulėti ir karšti orai, temperatūra lengvai gali pasiekti +35. Liepos vidurys – rugpjūčio vidurys yra atostogų pikas dienos karštos ir giedros, naktys šiltos, lyja labai retai, o jei lyja tai trumpai. Nors oficialiai sezonas baigiasi rugsėjį, tačiau būtent rudenį lankiausi pirmus kartus, spalio pradžioje temperatūra pakyla iki +25, nėra per karšta ir mažiau turistų. Rugpjūčio pabaiga, rugsėjo pradžia – tobulas laikas atostogoms.
Ką pamatyti?
Podgorica – Juodkalnijos sostinė nelabai kuo gali nustebinti. Per II pasaulinį karą miestas buvo labai stipriai sugriautas, ilgokai buvo atstatinėjamas, nelabai turi kuo pasigirti, nebent naujai kylančiais prekybos centrais ir daugiabučiais. Gal todėl visi atvykėliai pirmiausia keliauja į Budvą.
Budva galėtų būti sostinė, nes tai pagrindinis kurortinis miestas, kuriame, arba šalia kurio dažniausiai apsistoja visi keliautojai. Uolėtame pusiasalyje, pietinėje dabartinio miesto dalyje yra Budvos senamiestis Senamiestis yra supamas gynybinių akmens sienų. Šie Budvos įtvirtinimai yra tipiški Adrijos jūros pakrantės viduramžių miestams, juos sudaro bokštai, ambrazūros, įtvirtinti miesto vartai ir citadelė. Šios išlikusios miesto sienos ir pastatai buvo pastatyti valdant Venecijai.
Apsigyvenus Budvoje labai patogu keliauti į kitas lankytinas vietas, kurias nesudėtinga pasiekti viešuoju transportu, arba automobiliu.
Viena tokių vietų – Kotoras. Unesco paveldo miestas įsikūręs šalia Kotoro įlankos. Senąjį miestą supa Venecijos respublikos pastatyta didžiulė gynybinė siena, o pats senamiestis taip pat primena Venecijetišką savo kilmę. Miestas buvo žinomas dar nuo Romos imperijos laikų, tačiau labiausiai išgarsėjo viduramžiais, kaip uostas, kuris prekybos apimtimis konkuravo su Venecijos respublika. Už dabartinį miesto vaizdą, tapusį tikra Juodkalnijos vizitine kortele reiktų padėkoti Unesco organizacijai, nes būtent ji padėjo atstatyti miestą po didžiulio žemės drebėjimo įvykusio 1979 metais.
Gudrūs kotoriečiai miesto pavadinimą susiejo su katėmis, nors tiesa sakant, pavadinimo kilmė su katinais nieko bendra neturi. Bevaikščiodami po Kotoro senamiestį tikrai sutiksite labai daug kačių, jomis čia rūpinamasi, nes jos „uždirba“ pinigus. Senamiestyje net yra parduotuvė, kurioje dalis pinigų už parduotus suvenyrus keliauja kačių išlaikymui.
Jei norite aštrių pojūčių ir neįtikėtino grožio vaizdų, kviečiu įkopti į Šv. Jono tvirtovės (Sveti Ivan) griuvėsius. Apie 370 metrų virš Kotoro įlankos iškilusios vietos atsiveria nuostabi panorama. Į viršų veda 1350 laiptelių kurie yra tokie pat seni, kaip ir pats miestas, o prižiūrimi dar prasčiau. Šiam iššūkiui jums prireiks gerų batų, geriamo vandens ir maždaug vienos valandos. Siūlyčiau lipti kuo anksčiau ryte, kad neiškeptumėte. Keista, kad lipimas į tvirtovę yra mokamas, bet patys griuvėsiai yra beveik neprižiūrimi, kaip ir tie visi 1350 laiptelių. Patarimas: labai gudrūs „pagooglinę“ atras nemokamą būdą užlipti į viršų.
Dar viena labai lankoma vieta Kotoro įlankoje tai šalia Perasto miestelio vandenyje ant vietinių valtimis suplukdytų akmenų pastatyta Uolų Dievo Motinos arba Gospa od Škrpela katalikų bažnyčia. Pasak legendos, salą sukrovę jūreiviai. Jie po sėkmingos kelionės grįžę į gimtąjį uostą į vietą, kurioje kaip pasakojama, rasta Madonos su kūdikiu ikona, vis kraudavę po akmenį. Tradicija krauti akmenis aplink salą išlikusi iki šių dienų. Kasmet, liepos 22 d. saulėlydį, apylinkių gyventojai sėda į valteles ir nuplukdo po akmenį į salą.
Į kitą pusę nuo Budvos nei Kotoras yra dar viena Juodkalnijos vizitinių korteliu – Sveti Stefan miestelis įsikūręs saloje. Senais laikais tai buvo žvejų miestelis, vėliau visi žvejai buvo iškeldinti, o sala tapo kurortu. Iš vienos pusės galima būtų pasidžiaugti, kad salą išnuomavus turtingiems verslininkams iš JAE sala buvo atgaivinta, prižiūrėta, tiesa, pakliūti į ją nebuvo labai paprasta, o dabar visai neįmanoma, nes prasidėjus pandemijai sala buvo uždaryta, o kada bus atidaryta vėl niekas nežino. Gaila, nepavyko ir ketvirtą kartą. Vietiniai džiaugiasi tik dėl vieno dalyko – šalia Sveti Stefan salos yra vienas geriausių paplūdimių, kuris dabar, kol kurortas uždarytas yra visiems atviras. Atvykti iki Sveti Stefan iš Budvos galima viešuoju transportu, arba pasivaikštant taku palei jūrą, labai verta ateiti prieš saulei leidžiantis.
Miestas Baras. Sutikite, pavadinimas tiesiog puikus. Su šiuo miestu esu kiek susimovęs ir negražiai jį apkalbėjęs. Taip nutiko dėl nežinojimo, pirmą kart apsilankęs kiek pasibaisėjau brutaliais daugiabučiais ir tuo, kad ten nėra jokio senamiesčio (neskaitant vienų apgriuvusių rūmų). Paskutinės kelionės metu Baras reabilitavosi, na gal ne visai taip, tiesiog teko pamatyti senąjį Barą, kuris pasirodo nuo naujojo yra kiek šiauriau kalnuose. Nepasakysiu, kad jis kažkoks labai įspūdingas, bet vertas kelių valandų apsilankymo. Didžioji dalis Joudkalnijos gyventojų yra stačiatikiai, o antra pagal dydį religinė grupė yra musulmonai, būtent Senajame Bare, kuris įsikūręs kalnuose, galite pamatyti musulmonų mečetes ir kiek kitokią Juodkalniją, nes miestas yra visai netoli Albanijos sienos. Miestelis mažas, o jo gyventojai labai džiaugiasi turistais.
Skadaro ežeras. Jei vis tik nuspręstumėte negulėti visą savaitę prie jūros ar baseino, labai rekomenduoju išsinuomoti mašiną ir nukeliauti iki Skadaro ežero. Skadaro ežeras yra didžiausias ežeras Balkanų pusiasalyje, taip pat tai vienas didžiausių paukščių rezervatų Europoje. Čia sutinkamos 270 paukščių rūšys, tarp jų vieni paskutinių pelikanų Europoje. Tiesa, kaip sakė gidė, pelikanai dažniausiai lankosi gegužę. Ežerą per pus dalinasi Juodkalnija ir Albanija. Ežere yra kelios salos kuriose yra cerkvė ir tvirtovė.
Jei jau išvažiavote – aplankykite ir Niagaros kroklį. Taip, teisingai išgirdote, Niagaros krioklys ir jis Juodkalnijoje. Tiesa sakant, kiek pamelavau, Podgorica turi vieną lankytiną objektą, tai krioklys, kuris ilgą laiką nebuvo labai žinomas. Kodėl Niagara? Greičiausiai todėl, kad šalia yra restoranas tokiu pat pavadinimu. Krioklys yra maždaug 5 km. nuo Podgoricos.
Tokia ir galėtų būti vienos dienos išvyka: Senasis Baras, Skadaro ežeras, Niagaros kroklys. Kotorui ir Kotoro 5lankai taip pat siūlyčiau paskirti visą vieną dieną ir liks dar 5 d. pagulėti prie jūros.
Tai dar ne viskas, ši maža šalis turi daug dalykų, kuriais gali nustebinti ir pradžiuginti. Nuo plaukimų kalnų upėmis, ekspedicijų į urvus, kelionių keturračiais iki pramogų jūroje. Galite rinktis kaip keliauti ir kaip leisti savo atostogas. Jei ieškosite gido Juodkanijoje – ieškokite Galinos.
