Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, gegužės 26 d., penktadienį, 17 val. atidaroma paroda „Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje“, kurioje pirmą kartą bus pristatyta Konstantino Čiurlionio (tėvo) vargonų dalys ir išsaugota šeimos relikvija – giesmynas. Renginio metu savo prosenelio kūrinius atliks žinomas pianistas Rokas Zubovas.
Parodoje pristatomi autentiški artefaktai iš Čiurlionių šeimos aplinkos bei retai eksponuojami dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos rankraščiai, piešiniai, laiškų fragmentai.
Pagrindinis parodos akcentas – menininko tėvo Konstantino Čiurlionio vargonus puošę ornamentiniai medžio drožiniai. Šie drožiniai ir atskiros vargonų dalys iki šių dienų išliko Kabelių bažnytėlėje Druskininkų apylinkėse. Jų suradimo istorija parodoje pristatyta filmuota medžiaga. Parodos rengėjai tikisi, kad pirmą kartą plačiajai publikai rodomi vargonų fragmentai bus paskata Konstantino Čiurlionio vargonų, kuriuos, tikėtina, lietė ir jo sūnaus, būsimo kompozitoriaus rankos, restauracijai.
Kitas pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas objektas – sūnui Povilui tėvo padovanotas giesmynas Cantionale. Ecclesiasticum („Bažnytinės giesmės“) su originalia 1906 m. dedikacija Parodos lankytojus sujaudins giesmyne nuo Čiurlionio laikų išlikusi autentiška augalo šakelė. Ši daugiau kaip šimto metų senumo memorabilija simboliškai pabrėžia muzikavimo, dainos, giesmės ir religijos svarbą Čiurlionių šeimos gyvenime.
Adelės ir Konstantino Čiurlionių namai Druskininkuose XIX a. pab. – XX a. pr. buvo tikras kultūros židinys, spinduliavęs muzikinę kultūrą visam miesteliui ir parapijai. Muzika, grojimas įvairiais instrumentais užpildė visą gausios Čiurlionių šeimos gyvenimą. Dalijimasis muzika buvo vienas svarbiausių šios šeimos bruožų. Tėvas Konstantinas, tarnavęs vargonininku Ratnyčioje ir Druskininkuose, parapijoje buvo nelyginti koks „kultūros apaštalas“: jis subūrė ir vadovavo pirmajam lietuviškam Druskininkų bažnyčios chorui, namuose kaupė natų ir grožinės literatūros biblioteką, užsisakinėjo lietuvišką spaudą, o savo vaikus mokė muzikos.
Čiurlionių šeima nebuvo turtinga, tačiau didelį dėmesį skyrė muzikos instrumentų kokybei. Kaip parodė menotyrininkės Aušros Česnulevičienės tyrimai, Čiurlioniai naudojosi garsių tuometinių firmų muzikiniais instrumentais. Tai liudija, kad šeimoje turėta ryškių profesinių ambicijų ir profesionaliai groti, ir kurti muziką.
Paroda skiriama dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejui – 150-osioms jo gimimo metinėms, kurios bus iškilmingai pažymimos 2025-aisiais.
Parodos kuratorė Aušra Česnulevičienė, konsultantė prof. dr. Rasa Žukienė.
Parodos organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vargonų paveldo centras.
Parodos architektas Saulius Valius, parodos dizainerė Vilma Bražiūnaitė („Ekspobalta“).