Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) balandžio 7 d. 17.30 val. vyks „Tradicinių giedojimų“ vakaras – „Žemaičių Kalvarijos kalnai“. Šio vakaro metu kviesime gyvai paklausyti ir pajusti autentišką Žemaičių Kalvarijos kalnų tradiciją, kurią mums parodys Skuodo krašto giesmininkai bei triūbininkai. Vakarą veda kun. prof. dr. Saulius Stumbra. Renginys bus transliuojamas ir Klaipėdos etnokultūros centro „Facebook“ paskyroje (@etnocentras.lt).
Kas yra Žemaičių Kalvarijos kalnai? Tai Žemaitijos etnografinio regiono vizitinė kortelė. Tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje vienuolių dominikonų rūpesčiu. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vysk. Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko tinkamas vietas bei žingsniais atmatavo, jog viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje. Vyskupas Motiejus Valančius rašo, jog jis pats „pirmą kartą Kalnus vaikščiojo ir, daugel vietose keliais eidamas, barstė žemę šventą, tyčiom iš Jeruzolimo parvežtą. Dovanojo skiedelę medžio švento kryžiaus, ant katro Viešpats kybojo“ („Žemaičių vyskupystė“).
Žemaičių Kalvarijos Kalnų ir šermeninės giesmės susiformavo iš gavėnios metu giedamų giesmių. Šias giesmes liaudyje populiarino: Žemaičių Kalvarijos domininkoniškoji rožančiaus, Žemaičių vyskupijoje veikusi šv. Juozapo Arimatiečio ir šv. Nikodemo brolijos, šv. Pranciškaus tretininkai, o ypač keliaujantys elgetos muzikantai, špitolininkai ir „maldanumių“ gyventojai. Jie buvo pirmieji giesmių liaudies melodijomis giedojimo ir grojimo liaudies instrumentais mokytojai. Kalnuose skamba net 22 giesmės, giedamos 13 skirtingų melodijų, nors jų gali būti ir daugiau, nes kiekvienas giesmininkas turi „savo melodijas“. Įdomus yra ir giedojimo būdas: gali būti giedama visų kartu; giedotojai gali dalintis eilutėmis vyrai / moterys; gali būti giedama pakaitom ir su triūbomis kas posmelį.
Žemaičių Kalvarijos Kalnai – gyvas liaudiškojo pamaldumo ir nematerialaus kultūros paveldo lobis. Ši pamaldumo praktika gyvena ne tik Žemaičių Kalvarijos šventovėje, bet ir kiekvieno žemaičio namuose per gavėnią, per laidotuves ar kitus atminimus. Galime didžiuotis, jog Kalnų giedojimo tradicija išliko iki šių dienų. Budėkime, kad ji, kaip tikėjimo ženklas, būtų gyvas mūsų namuose, bendruomenėse, parapijose.
Kviečiame kartu giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus su Skuodo krašto giesmininkais ir triūbininkais.
***
Renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų, dėvėti respiratorius. Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas nuotraukose ar vaizdo įrašuose, šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar medija priemonėse.