Pakruojo dvaras pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas jau XVI a. pirmoje pusėje. Jį įkūrė Rietavo tijūnas M.Vakavičius. Vėliau dvaro savininkai daug kartų keitėsi, o paskutiniai, kuriems dvaras priklausė nuo 1780 m. iki pat 1944 m. sovietinės nacionalizacijos buvo grafų fon Ropų giminė. Būtent jie ir pavertė dvarą tokiu, kokį iš dalies išlikusį ir restauruotą galime pamatyti šiandien.
Iki mūsų dienų išliko šie Pakruojo dvaro statiniai: klasicistinio stiliaus puošnūs dviaukščiai centriniai rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose; retai Europoje sutinkamas romėnų akvedukų pavyzdžiu 1821 m. statytas dolomitinis arkinis tiltas-užtvanka; vandens malūnas, vėjo malūnas ir malūnininko namas.
Šiandien Pakruojo dvaras yra restauruotas ir atvertas lankytojams, tačiau jis nėra tiesiog nebylus architektūros paminklas. Pakruojo dvaras yra tarsi gyvosios istorijos muziejus, kuriame vyksta teatralizuotos ekskursijos, leidžiančios ne tik iš šono žvilgtelėti į XIX – XX a. pradžios Lietuvos aristokratų gyvenimą, bet ir patiems jį patirti: persirengti, sudalyvauti to laikmečio aukštuomenės veiklose, paragauti to meto skonių. O norintiems dar labiau įsijausti į aristokrato gyvenimą, dvare galima apsistoti ir likti nakvynei.
Pakruojo dvare be ekskursijų apie istorinę praeitį taip pat vyksta ir daug renginių, iš kurių pats ryškiausias, sulaukęs daugiausiai atgarsių ir dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, 2018 m. rudenį vykęs festivalis „Didieji Kinijos žibintai”, taip pat tradiciniu tampantis ledo skulptūrų festivalis „Ledo karalystė”.