Pažaislio bažnyčia ir vienuolyno ansamblis
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje, įsikūręs visai netoli prie Kauno marių, ant Pažaislio kalvos. Šventovės steigėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684), apgyvendino čia vienuolius kamaldulius. Vienuolynas suprojektuotas italų architekto Džiovanio Batistos Frediano, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis.
1712 m. Pažaislio bažnyčia buvo pašventinta, jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulas. 1812 m. vienuolyną nusiaubė Napoleono armija. 1831 m. Rusijos caro įsakymu vienuolynas likviduojamas, vienuoliai kamalduliai, apkaltinti 1830–1831 m. sukilimo rėmimu, perkeliami į įvairius Mogiliovo srities vienuolynus. 1832 m. visas Pažaislio vienuolyno turtas perduodamas naujai įkurtam stačiatikių Uspensijos vienuolynui. Liturginiais sumetimais naikinamos vienuolyno meninės vertybės, pastatai perstatinėjami ir pritaikomi naujai paskirčiai. 1917–1918 m., stačiatikiams vienuoliams iš Pažaislio pasitraukus, vienuolyne įkurdinta vokiečių kaizerinės kariuomenės ligoninė.
1921 m. apleistą Pažaislio vienuolyną Lietuvos vyriausybė perduoda iš Čikagos atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. 1948 m. sovietų valdžia seserims kazimierietėms įsako išsikraustyti ir vienuolyną likviduoja. 1948-1967 m. Pažaislio vienuolyno pastatai atitenka besikeičiantiems šeimininkams: valstybiniam archyvui, turistų bazei, psichiatrijos ligoninei. 1967–1992 m. Pažaislis buvo Valstybinio M. K. Čiurlionio muziejaus filialas.
Šiuo laikotarpiu pradedamas restauruoti pastatų interjeras ir eksterjeras. 1992 m. atkurtos nepriklausomos Lietuvos valdžia grąžina Pažaislio vienuolyną Šv. Kazimiero kongregacijos seserims, kurios stengiasi čia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus religinėms iškilmėms bei renginiams, naujoms visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo apraiškoms, su valstybės parama įrengti piligrimų reikmėms skirtus Svečių namus. Piligrimai ir maldininkai prašyti malonių ir dėkoti už jas į Pažaislį atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos, ypač iš Lenkijos. Ypač iškilmingai Pažaislyje švenčiami Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai. Plačiosios visuomenės ypač mėgstami kasmetiniai vasaros Pažaislio muzikos festivaliai – dalis koncertų vyksta vienuolyno erdvėje.
Kamaldulių Dievo Motinos paveikslas
Pažaislį garsino ne tik maldinga kamaldulių gyvensena ar vienuolyno architektūra bei meninės vertybės, bet ir nežinomo autoriaus tapytas Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu atvaizdas, dvelkiantis tauria ramybe ir švelnia meile didžiajame Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčios altoriuje. Atvaizdas populiariai vadintas Kamaldulių Dievo Motina. Kasmet liepos 2 dieną per Marijos Apsilankymo šventę Pažaislis sutraukdavo gausias minias maldininkų, nes paveikslas garsėjo ypatingomis malonėmis. Šį kamalduliams dovanotą Dievo Motinos paveikslą Kristupas Pacas 1661 m. buvo gavęs dovanų iš popiežiaus Aleksandro VII. Ne tik kamalduliai, bet ir vėliau čia gyvenę stačiatikių vienuoliai liepos 2 d. stebuklingąjį paveikslą nešdavo iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią ir vienuolyną. Pirmojo pasaulinio karo metais, traukdamiesi iš Pažaislio, jie išsigabeno paveikslą į Rusiją. Tik 1928 m. atgautoji Kamaldulių Dievo Motina grįžo į Pažaislį seserų kazimieriečių globon. 1950 metais, vienuolynui einant iš rankų į rankas, paveikslas buvo perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką. Iš čia 1978 m. buvo pavogtas, tačiau Viešpats išklausė tikinčiųjų maldas – 1979 m. buvo surastas, paskui restauruotas. 2000-aisiais, lydimas gausios maldininkų procesijos, jis iškilmingai grąžintas į Pažaislį. Gražiosios Meilės Motina maldininkus tebetraukia ir šiandien.