Muziejai Utenoje. Ar žinai, kad čia yra Raganų muziejus? O triušiukų slėnis? Keliauk ir pažink Utenos turtus.
Laisvės kovų muziejus
Laisvės kovų muziejus yra įsikūręs buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje. Muziejaus ekspozicija atskleidžia pagrindinius 1940–1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos įvykius, juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Tai bandymas per vieno šalies kampelio istoriją pažinti ne tik visos Lietuvos, bet ir Europos valstybių praeitį. Totalitarinių režimų priespauda tapo bendru XX a. senojo žemyno skauduliu. Ekspozicija parengta istorinių kontrastų principu, ją sudaro 6 dalys, pasakojančios apie totalitarinių režimų patirtis, gretinančios jas. Muziejuje išdėstyti Rytų ir Vakarų Europos skirtumai leidžia tautoms viena kitą labiau pažinti, suartėti.
Utenos kraštotyros muziejus
Antano Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus įkurtas 1929 m. Dabar jis veikia vienuose seniausių miesto pastatų, svarbių ir Utenos savivaldos istorijoje. Čia 1918 m. pabaigoje veikė pirmoji Utenos apskrities savivaldybė, sukurta Nepriklausomybės akto signataro Stepono Kairio. Administracinis pastatas, kaip kultūros vertybė, saugomas valstybės. Muziejaus padaliniai Laisvės kovų muziejus ir Tradicinių amatų centras „Svirnas“ įsikūrę Utenoje, Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir Meno centras veikia Leliūnuose, A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba – Juknėnuose, krašto muziejus – Tauragnuose. Utenos kraštotyros muziejuje surinktos turtingos eksponatų kolekcijos, rengiamos parodos. Išmaniųjų technologijų pagalba muziejaus lankytojai kviečiami paklaidžioti po senąjį ir dabartinį miestą.
Utenos aludarystės pažinimo centras
Utenos alaus darykla garsi visame pasaulyje jau nuo 1977 m., nes būtent šio krašto vanduo tinkamiausias alui – minkštas ir tyras. Utenos aludarystės pažinimo centras yra įsikūręs šioje darykloje. Čia galite apžiūrėti Utenos alaus prekės ženklo inovacijų, komunikacijos, reklamos ekspoziciją, dalyvauti ekskursijoje po daryklą, ir jos metu susipažinti su alaus gamybai naudojamomis žaliavomis, aplankyti alaus virimo, fermentacijos ir išpilstymo cechus ir savo akimis pamatyti, kaip gimsta Utenos alus, o degustacijos metu paragauti net penkių skirtingų alaus rūšių. Ekskursijos organizuojamos grupėms nuo 20 iki 30 žmonių, trukmė apie 2 val.
Pašto stoties statinių kompleksas
XIX a. tiesiant traktą Sankt Peterburgas–Varšuva, jo viduryje atsidūrusiam nedideliam Utenos miesteliui teko svarbus vaidmuo, įtakojęs tolimesnę miesto plėtrą. 1835–1836 m. pagal architekto Vaclovas Ričelio projektą pastatyta arklių pašto stotis su nakvynės namais ir arklidėmis tuo metu buvo pati didžiausia įstaiga Utenoje. Pro šią stotį važiavo Rusijos carai, rašytojas Onore de Balzakas, dailininkas Ilja Repinas, kun. Antanas Baranauskas, dr. Jonas Basanavičius. Greta buvo nutiesta ir ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija. 1854 m. pradėta tiesti dvieilio telegrafo linija, vėliau čia buvo įrengtas laidinis telegrafas. Pašto reikmėms senosios pašto stoties statinių kompleksas tarnavo iki 1992 m. Šiuo metu – tai seniausi mieste išlikę mūro pastatai, valstybės saugomi kaip kultūros vertybė, kuriuose nuo 2017 m. veikia Utenos meno mokyklos dailės skyrius.
Triušiukų slėnis
Girios g. 2, Antalamėstės k., Saldutiškio sen., Utenos r.
Tai puiki vieta praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais. 4,5 ha ploto teritorijoje galėsite pamatyti daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų, juos paglostyti ir pamaitinti. Triušiukų slėnyje pasigrožėsite tauriaisiais elniais, danieliais, lamomis, kengūromis, kupranugariu, alpakomis, Afrikietiškomis karvytėmis, arkliukais, asiliukais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, nimfomis, povais, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais. Prisėdę pailsėti pavėsinėje galėsite užsisakyti kavos ar arbatos, užkandžių.
Bilietų kainos:
Vaikams iki 3 metų nemokamai;
Vaikams nuo 3 iki 12 metų – 3 Eur;
Nuo 12 metų – 4 Eur;
Jojimas Poni arkliuku – 1 Eur.
Vytauto Valiušio keramikos muziejus
Topolių g. 7, Leliūnai, Utenos r.
Keramikas Vytautas Valiušis, dabar jau tituluotas pirmasis nepriklausomos Lietuvos puodžių karalius, 2001 m. įkūrė keramikos muziejų. Muziejaus ekspozicijų salėse rodoma apie 700 autentiškų senosios keramikos pavyzdžių, kurie skiriasi savo forma, paskirtimi, gamybos technika, puošyba. Šalia jų eksponuojami naujieji keramikos kūriniai, etnografiniai eksponatai. Tai terlės, čerpės, puodai ir puodeliai, puodynės, puošnūs ąsočiai, palivonai, bosai, lekai ir kt. Keramikos muziejaus dirbtuvėse įrengtos trys modernios patalpos: viena iš jų skirta lipdytinės keramikos mokymuisi, kita – žiedžiamosios, trečiojoje stovi keramikos degimo krosnys.
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba
Žaliaduonių g. 8, Juknėnai, Daugailių sen., Utenos r.
Juknėnų k. gimė broliai Miškiniai: poetas Antanas, literatūrologas, vertėjas Motiejus ir Vincas. 1914 m. gatvinį Juknėnų k. skirstant į vienkiemius, Miškinių šeimai buvo atmatuota 24 ha žemės toliau nuo kaimo. Naujojoje vietoje sodyba baigta statyti apie 1929 m. 2000 m. bendru brolių Miškinių vaikų (Antano dukters J. Garjonienės, Vinco dukters J. Maksimavičienės ir sūnaus V. Miškinio) sprendimu, sodyba buvo padovanota Utenos rajono savivaldybei. Nuo 2005 m. sodyba yra Utenos kraštotyros muziejaus padalinys. Gyvenamajame name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai. Klėtyje įrengta memorialinė A. ir M. Miškinių ekspozicija, edukacinė klasė. Restauruotame tvarto pastate atkurta M. Miškinio dėka veikusi mokyklėlė. Ilgiau pabūti sodyboje kviečia skulptūrinė kompozicija, sukurta pagal A. Miškinio knygą „Žaliaduonių gegužė“ (skulptorius R. Zinkevičius) ir „Poezijos slėnis“ (autorius K. Kupriūnas). Kiemą puošia stogastulpiai. Pirmąjį 1976 m. M. Miškiniui pastatė buvę Raseinių gimnazijos mokiniai. Antrasis, pastatytas 1986 m., skirtas A. Miškiniui (skulptorius S. Karanauskas). Trečiasis stogastulpis pastatytas kaip padėkos ženklas visai Miškinių šeimai už padovanotą sodybą (kryždirbys P. Kaziūnas). Sodyboje vyksta literatūros šventės, spektakliai, pristatomos naujai išleistos knygos, per Antanines įteikiama A. Miškinio literatūrinė premija. Sodyba įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Prieškario ūkininko sodyba
Dvaro g. 12, Sirutėnai, Sudeikių sen., Utenos r.
Sodyba, kurioje įrengta ši ekspozicija, yra įsikūrusi netoli Utenos miesto – ją lengvai galite surasti važiuodami link Sudeikių ir stabtelėję Sirutėnų miestelyje. 2015 m. nuo Utenos iki Sirutėnų buvo nutiestas dviračių takas, tad ekspoziciją galėsite aplankyti ir keliaudami šia transporto priemone. Atvykus jus pasitiks sutvarkyta aplinka bei prieškario daiktų kolekcija. Joje gausu įvairių indų, įrankių, prietaisų, kurių naudojimo istorijas papasakos sodybos šeimininkas. Ekspozicija yra skirta tiems, kas nori geriau suprasti prieškario ūkininkų kasdienybę.
Vaizduotės parkas „Pasaka“ ir namelis „Drakono džiunglės“
Vytauto g. 10, Kuktiškės, Utenos r.
Privačioje sodyboje įkurtas muziejus, visoje kiemo teritorijoje yra išdėstyta apie 60 pasakų motyvais sukurtų vienetinių skulptūrų iš gelžbetonio, visos skulptūros pagamintos savomis rankomis nesinaudojant formomis. Lankytojams ant visų skulptūrų galima lipti, fotografuotis, o pačias skulptūras norint įmanoma ir įsigyti.
Kiemo viduje stovi pilnai restauruotas gyvulių tvartelis dabar vadinamas pasakų nameliu „Drakono džiunglės“, šis namelis vienintelis Europoje. Jame sienos pasipuošę iš betono išlipdytais piešiniais, čia rašomos eilės kaip gėris nugali blogį. O žemė prašosi pagalbos. Vakare namelyje galima rasti ramybę, kuriame gali girdėti tik save ir tai kas yra seka iš gamtos. Naktinis apšvietimas su pačių sukurtais šviestuvais, suteikia norą pabūti su savimi ir apie nieką negalvoti… Galimas atvažiavimas medituoti, pasibūti, pasigerėti ar tiesiog atsigerti arbatėlės prieš miegą. Taip pat namelį galima išsinuomoti mergvakariams, bernvakariams, krikštynoms, vaikų gimimo dienai.
Raganų muziejus Pačkėnuose
Sodžiaus g.17, Pačkėnų k., Utenos sen., Utenos r.
Vienintelis Lietuvoje Raganų muziejus įsikūrė 2018 m. liepos 13 d. Pačkėnų laisvalaikio centro patalpose.Bendruomenės gyventoja Judita Krutoguz, kuri raganas kuria jau 30 metų, muziejui padovanojo raganaičių kolekciją, turinčią savo istorijas ir legendas, kurias muziejaus lankytojams seka gyva Raganaitė (personažas) su smėlio pasakos preliudija (pasirinktinai). Raganų nereikia bijoti, jas reikia pažinti.
Pramoga – asmeninių švenčių ir susitikimų paįvairinimui iš anksto suderinus pramoginę ir edukacinę programą. Šiltuoju metų laiku muziejaus kieme įkuriama raganų ekstremalių pojūčių (žaidimų) zona, vaišių baras su raganiškomis vaišėmis. Muziejus šalia jau esančių eksponatų priima ir įkurdina raganaites, kurias dovanoja lankytojai ir svečiai. Muziejuje galima įsigyti įvairių raganiškų suvenyrų, amuletų, sveikuoliškų žolelių arbatų ir į namus nešančią gerą energiją augalų. Prie muziejaus veikiančios Raganaitės kūrybinės dirbtuvėlės lankytojams siūlo edukacinius užsiėmimus:
vaikams nuo 4 m.amžiaus:
karoliukų mozaikos, apyrankių pynimas (makrame), baisiukų gamyba, stebuklinga plunksnelė, gėlių mergelės kūrimas, mandalų pynimas (siūlai), sapnų gaudyklės, paslapčių dėžutė (medis);
suaugusiems:
žolynų pano (laumės juostų audimas), paslapčių dėžutė (medis), sapnų gaudyklė, mandalų pynimas( siūlai), piešimas ant kūno su chna.
Raganiškų vaišių virtuvė (užsakyti ir derinti iš anksto):
Raganų pyragas, čirviniai blynai (kepasi patys), didelis asortimentas žolelių arbatos, firminis saldainis „Rupūžėlė šokolade“.
Tauragnų krašto muziejus
A. Musteikio g. 29, Tauragnai, Utenos r.
1959 m. rudenį Tauragnuose buvo pastatyti kultūros namai. Jų statyba rūpinosi kraštietis poetas Teofilis Tilvytis. 1969 m. jis mirė, o Utenos rajono valdžia sumanė įamžinti jo atminimą. 1971 m. Tauragnų kultūros namuose buvo įrengtas Teofilio Tilvyčio memorialinis muziejus. Atgavus nepriklausomybę muziejus pavadintas Tauragnų krašto muziejumi, ekspozicija pakeista. Ji supažindina su Tauragnų praeitimi nuo 1261 m. iki 1990 m., pristatomos iškiliausios šio krašto kultūros ir meno asmenybės, tremtiniai, kovotojai už Lietuvos laisvę. Edukacinių užsiėmimų metu muziejaus lankytojai susipažįsta su daktarės Eugenijos Šimkūnaitės moksliniu ir literatūriniu palikimu.
Tomo Kleinio Aukštaitijos regiono sendaikčių muziejus–ekspozicija
Tauragnų g. 16, Kuktiškės, Utenos r.
Istorijos mylėtojai ir smalsuoliai šiame muziejuje–ekspozicijoje gali pamatyti XIX ir XX a. pradžioje Aukštaitijos regione naudotus buities apyvokos daiktus, indus, baldus, amatininkų įrankius, įvairių laikotarpių istorijos reliktus. Tūkstančiai eksponatų, keliaujančių daiktų istorijos, draugiška atmosfera ir visa tai nemokamai. Nors kartą, pamatyti tai verta. Muziejus–ekspozicija yra įsikūręs Krašuonos progimnazijos Kuktiškių skyriaus pastate, antrame aukšte.
Užpalių dvaro arklidės-kamenyčia
Vytauto g. 30, Užpaliai, Utenos r.
Užpalių dvaras – vietinės architektūros dvaro sodyba, turinti klasicizmo bruožų. XVIII a. antroje pusėje priklausė etmonui Mykoliui Oginskiui, o po 1831 m. sukilimo atiteko carinės Rusijos iždui. Šiuo metu yra išlikę keturi dvaro pastatai. Vieną jų, liaudyje vadinamą arklidėmis, įsigijo ūkininkė Viktorija Jovarienė – žinoma Užpalių žirgininkė, pirmoji moteris dalyvavusi respublikinėse Sartų žirgų lenktynėse.
„100 abrūsų menė“, viršaičio kabinetas, „Kamara mergelams“, „Bankelis“, senovinė mokyklos klasė – tai tik maža dalelė to, ką išvysite apsilankę buvusiose dvaro arklidėse. 1808 m. iš akmens pastatytos arklidės vis plačiau atveria duris lankytojams, jose vyksta įdomūs renginiai. Užpalių miestelio šviesuolė Viktorija Jovarienė su pas ją užsukančiais žmonėmis mielai dalijasi savo gyvenimo kraičio skrynioje sukauptomis vertybėmis.